JAV rimtai nusiteikė Mėnulio kolonizacijai

Šalies vadovo iniciatyvą palaikė ir NASA vadovas Džimas Braidenštainas (Jim Bridenstine).

Tiesa, tokie prezidento reikalavimai privertė NASA koreguoti kosminės programos, 2019-aisiais gavusios „Artemis“ pavadinimą, planus.

Pirmiausia, teks gerokai paspartinti sunkiosios raketos SLS (Space Launch System) ir tarptautinės, palei Mėnulį skriesiančios, stoties „Gateway“ kūrimą. Planų spartinimas papildomu darbu užvertė ir Kongrese veikiančius NASA lobistus.

Be to, iš pareigų buvo atleistas Kosminės agentūros vadovo pavaduotojas Viljamas Geršteinmajeris (William Gerstenmaier).

„Artemis“ programos realizavimas turėtų vykti dviem etapais. Pirmasis numato „greitį“, antrasis - „stabilumą“. D.Braidenštaino teigimu, pagrindiniu pirmojo etapo uždaviniu yra amerikiečių išlaipinimas Mėnulio Pietų poliuje, nes būtent čia rasti vandens ištekliai, iki 2024-ųjų.

Realizuodama antrąjį etapą, NASA, kartu su tarptautiniais partneriais, iki 2028-ųjų turi užtikrinti visas sąlygas, būtinas nuolatiniam žmonių gyvenimui Mėnulyje.

Per pirmąjį etapą turėtų būti tris kartus į orbitą išsiųsta kosminį laivą „Orion“ nešanti SLS.

Misijos „Artemis 1“ metu planuojamas nepilotuojamas skrydis aplink Mėnulį. 2023-iasiais „Artemis 2“ jau turėtų būti pilotuojamas, „Artemis 3“ metu numatytas astronautų išlaipinimas Žemės palydove.

Tuo pat metu Mėnulio paviršiuje turėtų prasidėti žmonių gyvenimui reikalingos infrastruktūros kūrimas.