JAV kariuomenė sukūrė spindulinį ginklą, sukeliantį baisų skausmą

Yra daug žmonių, kurie nori, kad ginklas taip ir nebūtų panaudotas, tačiau ginklo šalininkai turi gerų argumentų. Pasak jų, šis ginklas gelbės žmonių gyvybes: rimtų sužalojimų rizika yra minimali, o jo sukeliama žala mažesnė nei elektrošokai, guminės kulkos ar policininkų lazdos.

Pirmasis šio ginklo prototipas sukurtas 2000 metais ir pavadintas “System o”. Tačiau jis svėrė 7,5 tonas, taigi buvo sunku jį transportuoti. Po kelių metų atsirado mobilios jo versijos, kurias buvo įmanoma vežti sunkiasvoriu transportu.

Dabartinis „Active Denial“ ginklas, pritaikytas kariniams tikslams, yra panašus į didelę, plokščią palydovinę anteną, kuri pritvirtinta prie sunkvežimio. Ginklas gali pataikyti į taikinius už kelių šimtų metrų ir šaudo 3-5 sekundes trunkančiais pliūpsniais.

Žmonės, prieš kuriuos buvo panaudotas ginklas, teigia, kad skausmui neįmanoma atsispirti. Pasak Spencerio Akermano, žurnalo “Wired” blogo reporterio, “Nors manai, kad skausmą galima iškęsti, kūnas tam stipriai prieštarauja”.

Raytheon kompanija šiuo metu kuria mažesnes ginklo versijas, kurias galėtų naudoti policijos pajėgos arba komerciniai laivai. Šį ginklą bus galima instaliuoti tokiuose objektuose, kaip kalėjimai, arba laivuose, kad įgulos galėtų apsiginti nuo piratų. Greitai gali atsirasti ir tokios ginklo versijos, kurios tilptų į rankas.

"Active Denial" iki šiol nebuvo pradėtas naudoti dėl labai aktualios problemos - potencialios žalos kūnui.

Pasak JAV gynybos departamento, ginklas sąlyginai saugus. Atlikus bandymus su tūkstančiais žmonių, iki šiol užfiksuoti tik aštuoni nudegimo atvejai: šeši iš jų - žirnio dydžio pūslės,  kitiems prireikė medikų dėmesio, tačiau jie išgijo be komplikacijų. Jeigu šie apskaičiavimai tikslūs, tai tūkstančio panaudojimų metu buvo mažiau nei vienas sužalojimas. Palyginus su kitais mirties nesukeliančiais ginklais, pavyzdžiui elektrošoku, rezultatai teikia daug vilčių.

Buvo atlikta ir begalė kitų su sveikata susijusių eksperimentų. Vienas iš jų parodė, kad ginklo spinduliuojama radiacija nekelia rizikos susirgti vėžiu. Kitame eksperimente, kurio rezultatus peržiūrėjo įvairios grupės, buvo tiriamas ginklo efektas akims. Rezultatai paimti iš įvairių žmonių - nešiojančių, nenešiojančių akinius, su kontaktiniais lęšiais bei akiniais nuo saulės. Įrodyta, kad kai žmogus susiduria su ginklo spinduliuote, refleksas mirksėti jį apsaugo nuo bet kokios žalos akims. Dar kiti tyrimai nerado jokių šalutinių efektų žmonių reprodukcinei sistemai.

Kai kurie tyrimai atsitiktiniai ir keistoki. Pavyzdžiui, buvo atlikti testai, kurie tikrino, ar žmogus, išgėręs alkoholio,  labiau toleruoja skausmą, bei testas, tikrinantis ar makiažas kažką pakeis. Abejais atvejais rezultatai tokie patys - ne.

Labiausiai įtikinantys argumentai randami apžvalgoje, kurią paviešino nepriklausoma akademikų mokslininkų grupė “Human Effects Advisory Panel” (Konsultacinė grupė poveikio žmonėms klausimais”. Jie patvirtino visus tyrimus ir padarė išvadą, kad „Active Denial“ kelia “labai mažą sužalojimo riziką”.

Patirtis su elektrošoku pateisina nerimą dėl piktnaudžiavimo. Elektrošokas tapo sinonimu policininkams, piktnaudžiaujantiems savo galia. Dar blogiau tai, kad, pasak įvairių ataskaitų bei "YouTube" vaizdo klipų, matoma, kad elektrošokas kartais naudojamas prieš vaikus, garbingo amžiaus žmones, taikius protestuotojus bei gyvūnus.

Šiuo metu atliekami apibendrinimai dėl „Active Denial“ naudojimo viešajai tvarkai palaikyti. Tačiau iki tol, kol bus paviešinti rezultatai, ginklas bus naudojamas tik kariniams tikslams. Bobas Osbornas, buvęs Los Andželo šerifo departamento vadovas, dėl to labai nusivylęs. ”Mums toliau reikės naudoti smogiamuosius ginklus, kurie garantuotai žalos žmones”, teigė jis.

Tokie ginklai, kaip „Active Denial“ negali garantuoti taikaus konfliktų išsprendimo, tačiau jie bent sumažintų sužalojimų kiekį. Nežinia, ar bus naudojama ši technologija ir kada tai įvyks. Nežinia, ar potenciali piktnaudžiavimo rizika persvers žalą, kuri tęsis, kol naudojama žalingesnė ginkluotė. Tiems, kurie atsakingi už šiuos sprendimus, reikia užduoti klausimą: kas pavojingiau - nenuspėjamas skausmo kupinas pasaulis ar jau mums pažįstamas blogis?

Vertė Linas LUKOŠEVIČIUS