JAV: "Europos Sąjunga miršta lėta mirtimi"

Europos Sąjunga (ES) miršta - ir ne dramatiška ar staigia mirtimi, o lėtai ir nuosekliai, todėl vieną dieną, kai pažvelgsime kitapus Atlanto, galime suprasti, kad Europos integracijos projekto, kurį taip rimtai palaikėme pastarąjį pusšimtį metų, nebėra, rašo Jungtinių Valstijų laikraštis "The Washington Post".

Straipsnio autoriaus Čarlio Kupčiano (Charles Kupchan) manymu, Europos nykimas iš dalies yra ekonominis. Finansų krizė labai pakenkė daugeliui ES narių, o didelės valstybių skolos bei nestabili Europos bankų padėtis gali sukelti kur kas daugiau problemų ateityje. Tačiau šios bėdos yra pakankamai menkos, palyginti su kur kas didesnėmis problemomis - nuo Londono iki Berlyno ar Varšuvos juntama politinio gyvenimo renacionalizacijos banga. Šalyse kilo noras susigrąžinti suverenitetą, kurį jos kažkada taip lengvai paaukojo kolektyvinių idealų vardan.

Daugeliui europiečių bendri pasiekimai jau nebe labai rūpi, teigia straipsnio autorius. Jie pradeda vis dažniau susimąstyti, ką jiems duoda ši Sąjunga, ir klausia savęs, ar verta dėl to vargintis. Jei šios tendencijos ir toliau vyraus, europiečiai gali suabejoti svarbiausiu XX amžiaus pasiekimu - integruota Europa. Taip atskiros šalys taptų geopolitiškai nebesusijusios, o Jungtinės Valstijos netektų partnerio, galinčio ir norinčio pasidalinti visuotine našta.

Vieningos Europos palaikymas braška net ir Vokietijoje, kuri kadaise buvo pagrindinis Europos integracijos variklis. Berlyno nenoras padėti Graikijai išsikapstyti iš gilios finansų krizės sugniuždė bendros gerovės dvasią, kuri yra vienas iš kertinių akmenų vieningoje Europoje. Tik tada, kai Graikijos krizė pradėjo kelti grėsmę euro zonai, Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pritarė paskolos Graikijai planui.

Č. Kupčianas pažymi, kad tokia politikos denacionalizacija juntama visoje ES. Kaip vienas iš ženklų buvo 2005 metų prancūzų ir olandų sprendimas nepritarti ES konstitucijai, kuri turėjo sutvirtinti Sąjungą ir palengvinti sprendimų priėmimą jos viduje. Sušvelnintas konstitucijos variantas - Lisabonos sutartis - buvo atmesta airių 2008 metais. Jie apsigalvojo 2009-aisiais, tačiau tik užsitikrinę, kad ši sutartis nekels pavojaus šalies nacionalinei mokesčių sistemai ir kariuomenės neutralumui.

Didžiojoje Britanijoje šią gegužę rinkimus laimėjo konservatoriai, kurie yra pagarsėję eurofobai.

Kitose šalyse taip pat juntamas vis didesnis dešiniųjų jėgų rėmimas ir tai visų pirma yra neigiama reakcija į imigraciją. Pavyzdžiui, Vengrijoje, "Jobbic" partija, kurią iš esmės galima būtų pavadinti ksenofobiška, šiemet parlamente laimėjo 47 vietas, palyginti su devyniomis vietomis 2006 metais rinktame parlamente. Net ir istoriškai tolerantiškuose Nyderlanduose dešiniųjų radikalų Laisvės partija pelnė daugiau kaip 15 proc. gyventojų palaikymą ir parlamente užima vos septyniomis vietomis mažiau nei valdančioji partija.

Žurnalistas priduria, kad jei šių faktų negana, tada vertėtų pažvelgti į Belgiją, kuri liepą perėmė pirmininkavimą ES. Šalyje gyvenantys olandiškai kalbantys flamandai ir prancūzakalbiai valonai yra taip tarpusavyje pasidalinę, kad po birželį vykusių rinkimų šalyje dar vis nesuformuota veiksni vyriausybė. Tai tik pabrėžia faktą, kad šalis, šiuo metu pirmininkaujanti ES, kenčia nuo tokio nacionalistinio priešiškumo, kurį panaikinti net buvo sukurta ES.