Indijoje teisingumo sistema veikia

23-ejų studentė praėjus dviem savaitėms po užpuolimo mirė nuo vidaus organų sužalojimų. Ji buvo užpulta gruodžio 16 dieną, o netrukus jos žagintojai buvo suimti ir stojo prieš teismą.

Penkiems įtariamiesiems gali būti skirtos mirties bausmės. Jie bus teisiami specialiame sutrumpinto proceso teisme. Bylos nagrinėjimas prasidės šį savaitgalį. Šeštas įtariamasis bus teisiamas specialiame teisme, nes yra nepilnametis.

Indijoje įtariamieji privalo dalyvauti pateikiant kaltinimus, bet teismo rūmus saugoję pareigūnai sakė, kad šį kartą dėl saugumo įtariamieji teismo posėdyje nedalyvavo. Bylos dokumentai jau dabar sudaro daugiau nei tūkstantį puslapių ir į juos įeina nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė prieš mirtį.

Teisme ketinama apklausti apie 30 liudininkų. Pranešama, kad ginti žagintojus ir žudikus atsisakė 2500 advokatų, priskirtų šiam teismui. Jų nuomone, atstovauti šių asmenų interesams būtų nedora. Dabar advokatus teisiamiesiems paskirs valstybė. Indijos teisėtvarka perspėja, kad kaltinamųjų teismas turi būti sąžiningas ir teisingas, nepaisant labai nepalankios visuomenės nuomonės kaltinamųjų atžvilgiu.

Merginos išžaginimas sukėlė masinių protesto akcijų bangą Naujajame Delyje. Demonstrantai reikalavo skirti mirties bausmę suimtiesiems, griežčiau bausti už seksualinius nusikaltimus, užtikrinti moterų saugumą. Per policijos ir protestuotojų susirėmimus nukentėjo apie 140 žmonių, pusė jų - policininkai.

„Respublika“ kalbėjosi su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, teisės teoretiku Alfonsu VAIŠVILA.

- Štai matome, kad Indijoje teisingumas vykdomas greitai: visi teisinės sistemos mechanizmai suveikė nepriekaištingai, o to beveik niekada neįmanoma pasakyti apie Lietuvoje vykstančias rezonansines bylas. Ko trūksta mūsų teisinei sistemai? Kas ir kur ją stabdo?

- Iš tikrųjų, šioje srityje turime labai rimtų problemų... Išskirčiau dvi pagrindines priežastis. Viena priežastis yra daugiau socialinė, t.y. noras ir motyvacija operatyviai iškelti bei ištirti bylas. Antra priežastis yra daugiau procesinė, t.y. baudžiamosios teisės proceso problema. Mūsų baudžiamasis procesas daug kur yra labai suvaržytas, teismuose nevienodai traktuojami ne tik teisėsaugininkų veiksmai, bet ir įrodymų bazė: ne visada aišku, kuriuos veiksmus galima laikyti įrodymais, kurių - negalima. Be to, pas mus galioja labai svarbi, tačiau neaiški baudžiamojo proceso nuostata, kad bylą reikia ištirti „per protingai trumpą laiką“...

- Ką tai reiškia? Kaip išmatuoti tą „protingai trumpą laiką“? Ar tai metai, ar - mėnesiai?

- Niekas nežino, ką tai reiškia. Toks apibrėžimas atveria duris tam tikram subjektyvumui: vienam tyrėjui atrodo, kad galima tirti metus, kitam - kad pakanka ir mėnesio... Vadinasi, šitas neapibrėžtumas leidžia vilkinti bylas, įskaitant ir rezonansines. Be to, bylos eigoje įsipina ir įvairios kitos procesinės normos, kai atskirais atvejais netgi nerandama galimybių įtariamajam pateikti kaltinimų. Tai yra tiesiog sąmoningas bylų vilkinimas, nes prokuratūra turi įvairiausių priemonių, kaip gali suveikti operatyviai, bet, matyt, tai jau suinteresuotumo klausimas. Kitas dalykas, kad ir pats Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia bylas vilkinti ir tuo naudojamasi. Ta pati Indija turi paprastesnes procedūrines priemones, todėl ir matome, kad jie tokiais atvejais sprendžia operatyviau.

- Bet juk visas tas priemones nustato politikai, kurie patys jau daugelį metų viešai aimanuoja dėl rezonansinių bylų vilkinimo. Kokie interesai jiems trukdo nustatyti paprastesnes procedūras, kad tos bylos nestrigtų?

- Daugelį dalykų mūsų politikai mechaniškai tiesiog nusirašo nuo Vakarų šalių teisės, visiškai nesiaiškindami, kaip tai veiks Lietuvos sąlygomis. Tose šalyse sistema veikia be jokios prievartos gerbti nustatytą tvarką. Pas mus iš senų laikų atėjęs atsainus požiūris į įstatymus. Jeigu įstatymas aiškiai terminų nenustato, tai visada atsiranda galimybės tais terminais piktnaudžiauti, o dėl to galiausiai ir vilkinamos bylos. Sakyčiau, nepakeitus mūsų proceso, nieko nebus laimėta. Tai supranta daugelis teisininkų, tačiau kaip visada nėra politinės valios.

- Tai kaip ta politinė valia gali atsirasti? Kas turėtų nutikti, kad pagaliau būtų atsikvošėta? Nejaugi reikia tokių tragedijų, kaip Indijoje?

- Tiesiog reikia nuolat šią problemą kelti visais lygmenimis. Vien teisininkų pastangų čia nepakanka, nes mūsų moksliniai straipsniai pasiekia tik labai nedidelę auditoriją. Labai svarbu, kad mūsų aptariamo neapibrėžtumo ir vilkinimo problematiką keltų ir masinė žiniasklaida. Kadangi toks procesas palankus tik teisės pažeidėjams. Juk visa mūsų teisinė sistema dabar yra nukreipta ne tam, kad gintų teisei lojalų pilietį, o kad gintų įvairius pažeidėjus ir nusikaltėlius. Kad tik būtų kuo sunkiau prie jų prieiti arba kad jau nuteistiesiems sukurtų komfortą. Tai yra bendra tendencija. Ir šituos klausimus turime judinti šiandien visi. Galbūt tai pasieks ir politikus.

- Gal mūsiškiams didelę įtaką daro ta liūdnai pagarsėjusi vadinamoji europinė tradicija, kai paisoma įvairių nusikaltėlių bei iškrypėlių „žmogaus teisių“, tačiau mojama ranka į jų aukas?

- Žinoma, čia yra daug tiesos, tačiau manau, kad ši vadinamoji tradicija yra glaudžiai susijusi ir su stambiuoju kapitalu. Būtent stambiajam kapitalui yra labai naudinga tokia liberali tvarka, kad ką nors pažeidę, jie lengviau galėtų išvengti atsakomybės. Tačiau tai jau ne mūsų veikėjų sukurta tendencija. Ji čia atėjo iš Vakarų, kur tos „žmogaus teisės“ yra suabsoliutintos. Vakaruose po žmogaus teisių priedanga faktiškai vyrauja jėgos kultas. Kita vertus, tas, kuris turi daugiau ekonominių galių, turi ir daugiau galimybių išvengti atsakomybės už savo pažeidimus ar nusikaltimus. O aukos ir nukentėjusieji, jeigu jie nepriklauso šiai kategorijai, niekam neįdomūs. Ir vilkinimas tarnauja turtuoliams. Pažiūrėkite, kiek pas mus bankininkų ir įvairiausių aferistų pasiekė senaties ribas ir išvengė atsakomybės už išvogtus milijonus. Tai aiškiausiai rodo, kam tai naudinga.

- Turint galvoje, kad tie patys bankininkai ir kitokie turtuoliai remia bei išlaiko politikus, proveržio šioje srityje tikėtis neverta? Uždaras ratas?

- Visą pasaulį dabar valdo stambusis kapitalas, o politikai tėra nuo jo priklausomi statytiniai. Kapitalas veikia ne tik pavienius politikus ar jų sprendimus, bet ir visą teisinę sistemą, netgi nurodo, kuriais įstatymais reikia remtis. O kokiais? Tais, kurie yra „liberalesni“. Toks yra bendras principas.

- Prisimenant Indijos atvejį, norėtųsi atkreipti dėmesį į moralinį aspektą: 2500 advokatų ten jau atsisakė ginti žagintojus. Ar galite prisiminti panašių atvejų pas mus?

- Tai yra naujas dalykas šiais laikais. Mūsų istorijoje buvo advokatas Petras Leonas, kuris panašių bylų atsisakydavo, - ten, kur aiškiai pažeista teisė ir pažeidėjas nori tik išvengti atsakomybės. Amerikoje advokatui nerūpi nei teisė, nei tiesa, jam rūpi tik kliento nauda, todėl gali ginti bet kokį asmenį, jeigu tik jam už tai bus sumokėta. Kitaip sakant, jam tai yra paprastas ūkinis sandoris, kas įteisinta oficialiai. Toks požiūris įsivyravo ir pas mus, nors gal apie tai kalbama kiek saikingiau. Toks indų advokatų demaršas rodo, kad ten advokatūros institucija pripažįsta ir teisę, ir moralę, ir tiesą, o ne vien tik žiūri, kaip pasipelnyti. Tai yra ir mums gera pamoka.

- Matyt, tiems nusikaltėliams bus paskirta mirties bausmė. Prisiminkime vėl mūsiškes spekuliacijas: mes turėjome panaikinti mirties bausmę, nes tai esą yra nedemokratiškų valstybių požymis. O JAV ir Japonija, kur mirties bausmė galioja, taip pat nedemokratiškos valstybės? Be to, negirdėjau, kad ir Indiją kas nors kaltintų autoritarizmu...

- Nepaisant jų visų spekuliacijų, akivaizdu, kad, uždraudus mirties bausmę, yra pažeistas žmonių lygiateisiškumo principas. Nė vieno žmogaus gyvybė negali būti laikoma svarbesne už kito, o panaikinus mirties bausmę aukos teisė yra mažiau ginama, negu žudiko. Šis argumentas yra pats svarbiausias ir jie jo negali paneigti. Tačiau Vakarai aiškina, kad draudimą įvedė ne teisės pagrindu, o gailestingumo sumetimais. Tokiu atveju neaišku, kas turi vykdyti tą gailestingumą, o kas - teisingumą... Tik Seimas ir tauta gali spręsti mirties bausmės klausimą, o ne kažkokios užsienio direktyvos.