"Svarbu, kad romai netaptų atpirkimo ožiais", - teigė ES Tarybos atstovas, Belgijos Europos reikalų ministras Olivjė Šastelis (Olivier Chastel). Nors dar prieš dešimtmetį patvirtinta ES direktyva draudžia diskriminuoti žmones dėl jų tautybės, romai ES vis dar diskriminuojami, o per pastaruosius keletą metų jų padėtis dar labiau pablogėjo, sakė ministras. Jis pridūrė, jog ES šalys turi imtis priemonių gerinti romų padėtį, o ES - joms padėti.
"Draudžiama kolektyviai iškeldinti žmones... Europoje neturi būti kolektyvinių bausmių", - teigė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vivjana Reding (Viviane Reding). Nors ES valstybės turi teisę sugrąžinti į savo šalis tuos, kurie pažeidžia įstatymus, negalima taikyti represyvių veiksmų vien dėl priklausymo tautinei grupei, pridūrė ji. Komisarė informavo apie intensyvų EK ir Prancūzijos dialogą, kurio metu Prancūzija įsipareigojo nebesiimti naujų veiksmų prieš romus. Vis dėlto, V. Reding teigimu, Prancūzija turi patobulinti savo įstatymus dėl laisvo asmenų judėjimo.
Tuo tarpu ES užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras Laslas Andoras (Lįszlo Andor) pridūrė, jog 12 ES valstybių (ir senųjų, ir naujųjų) jau parengė paramos romams programas, kurioms numatyta 17,5 mlrd. eurų, iš jų 13,3 mlrd. - iš Europos socialinio fondo.
"Išsiuntimas gali būti taikomas tik atskirais atvejais, teismo sprendimu ir turint informuotą žmogaus sutikimą. Nė viena bendruomenė neturi nukentėti nuo kolektyvinio išsiuntimo", - kalbėjo Europos liaudies partijos atstovė iš Vengrijos Livija Jaroka (Livia Jaroka). Ji pasidžiaugė, kad ES institucijos tapo tokios jautrios romams, tačiau piktinosi, jog per dešimtmetį nieko nepadaryta, o apie romus kalbama "tik tada, kai tai politiškai paranku". EP narė ragino priimti europinę strategiją romų padėčiai gerinti.
Tuo tarpu Socialistų ir demokratų partijos atstovas iš Austrijos Hanesas Svoboda (Hannes Swoboda) išreiškė stiprų nusivylimą Europos Komisijos atstovais, kurie išsakė "per mažai kritikos Prancūzijos vyriausybei". "Norime aiškaus atsakymo - ar Prancūzijos veiksmai pažeidė ES įstatymus, ar ne", - pridūrė europarlamentaras.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovės iš Rumunijos Renatos Vėber (Renate Weber) teigimu, Prancūzija "naudojasi tuo, kad labiausiai pažeidžiama bendruomenė nežino savo teisių", ir pristato romų išsiuntimą iš šalies kaip "savanorišką išvykimą". Europarlamentarės nuomone, tai "aiškus tarptautinės ir europinės teisės pažeidimas", todėl Europos Komisija turi imtis atsakomybės ir apsaugoti pagrindines teises.
Žaliųjų atstovė iš Prancūzijos Elen Flotr (Helene Flautre) taip pat piktinosi tuo, kad Europos Komisija aiškiai nepasmerkė Prancūzijos dėl kolektyvinio asmenų išsiuntimo. "Ar šešerių metų vaikai kelia pavojų visuomenės tvarkai?" - klausė EP narė ir pridūrė, jog ši situacija - "išbandymas Europos Komisijai, ar ji gali būti naudinga".
Europos Parlamentas (EP) antradienį aptarė Prancūzijos sprendimą išsiųsti šimtus romų į Bulgariją ir Rumuniją. Daugumos EP frakcijų atstovai abejojo Prancūzijos valdžios veiksmų teisėtumu, taip pat ragino Europos Sąjungą (ES) ir jos šalis imtis ryžtingesnių priemonių romams integruoti. Ketvirtadienį Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos šia tema, pranešė EP spaudos tarnyba.
Rašyti komentarą