ESBO raginama dvigubinti savo gretas Rytų Ukrainoje

Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Frankas Valteris Šteinmejeris (Franck-Walter Steinmeier) ragino ESBO plėsti savo misiją. Organizacija tuo metu teigia patirianti problemų, siekiant priėjimo prie pagrindinių teritorijų Rytų Ukrainoje.

Ukrainos vyriausybės šaltinis pranešė BBC, kad Rusijos pajėgos ir toliau plūsta į šalį. Pasak kai kurių pranešimų, Rytų Ukrainoje galėtų būti mažiausiai 18 tūkst. užsienio karių, o tai pažeidžia praėjusį mėnesį Minske priimtą paliaubų sutartį.

ESBO generalinis sekretorius Lambertas Zanjė (Lamberto Zannier) nurodė, kad paliaubos laikosi, tačiau taip pat pripažino esant pažeidimų.

"Mano pagrindinė problema šiuo metu yra ne skaičiai, o prieiga. Jei jie galėtų prieiti, gaučiau daugiau informacijos. Tai tikras iššūkis", - apie ESBO stebėtojus kalbėjo generalinis sekretorius.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini) pritarė, kad ESBO atstovų skaičius turėtų būti padidintas, tačiau taip pat kalbėjo apie garantuotą jų prieigą prie teritorijų Rytų Ukrainoje.

Kalbėdama po susitikimo su užsienio reikalų ministrais Rygoje, ES pareigūnė pranešė apie planus aprūpinti stebėtojus satelitine įranga, kad šie galėtų prižiūrėti teritorijas, "kurių fiziškai neįmanoma pasiekti".

Derybų Rygoje metu pagrindinės diskusijų temos buvo paliaubos Ukrainoje ir intensyvėjantis pilietinis karas Libijoje. Tačiau Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai nurodė, kad aukščiausio lygio susitikime siekė iškelti jaučiamą Rusijos informacinio karo grėsmės problemą. Jų teigimu, antieuropietiška televizija ir žiniasklaidoje sklandanti propaganda taikosi į rusakalbių mažumas Baltijos šalyse.

Latvijos gynybos ministerijos sekretorius Janis Sartas tiki, kad veikianti Rusijos propaganda tiesiogiai paveikia apie 500 tūkst. šalies rusakalbių - ketvirtadalį visos populiacijos. Anot jo, propaganda kartu su tariamu kariniu bauginimu naudojami destabilizuoti padėtį.

Anksčiau JAV Kongreso įstatymų leidėjai ragino Vašingtoną apginkluoti Ukrainą. Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) teigia svarstantis šią galimybę, tačiau tam nepritaria kai kurie Europos lyderiai, o ypač Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel).

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Entonis Blinkenas (Antony Blinken) penktadienį Vokietijos radijui nurodė, neva, jei Rusijos remiamų separatistų agresija tęsis, reikiamybė Kijevo kariams ginti save tik augs.

"Mes taip pat suprantame, kad jei suteiksime gynybos technologijų, Rusija lengvai tą atrems, suteikdama du, tris ar keturis kartus daugiau nei mes", - DLF radijui sakė JAV pareigūnas.

Tuo metu per derybas Latvijoje F. Mogerini pripažino, kad praėjusį mėnesį Minske pasirašytos paliaubos nėra tobulos, tačiau bendrą vaizdą įvertino teigiamai. Latvija ir jos kaimynės Baltijos šalys Lietuva ir Estija išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios Rusijos agresijos. Jos baiminasi, kad NATO ir ES veikia per lėtai, kad atremtų Rusijos veiksmus. Ketvirtadienį Maskva paskelbė apie didelio masto karines pratybas aneksuotame Krymo krašte bei atsiskyrusiuose Gruzijos regionuose.

Skaičiuojama, kad per konfliktą Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 6 tūkst. žmonių.