EK skyrė „Google“ rekordinę 2,42 mlrd. eurų baudą

Bendrovė dabar privalo per 90 dienų nutraukti šią praktiką, kitaip jai teks mokėti iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės pasaulinės dienos apyvartos siekiančias baudas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Bendrovė „Google“ sukūrė daug naujoviškų produktų ir paslaugų, pakeitusių mūsų gyvenimą. Tai gerai. Tačiau „Google“ kainų palyginimo paslaugos strategija nebuvo vien siekis pritraukti vartotojus padarant savo produktą geresnį nei varžovų. „Google“ piktnaudžiavo savo paieškos sistemos dominavimu rinkoje ir paieškos rezultatuose teikė pirmenybę savai kainų palyginimo paslaugai, o konkurentų nustumdavo į žemesnę vietą.

Toks „Google“ elgesys pažeidžia ES antimonopolines taisykles. Ji iš kitų bendrovių atėmė galimybę konkuruoti paslaugų vertingumu ir kurti naujoves. O svarbiausia tai, kad iš Europos vartotojų ji atėmė galimybę tinkamai rinktis paslaugas ir naudotis inovacijomis.“

„Google“ strategija dėl savo kainų palyginimo paslaugos

Svarbiausias „Google“ produktas yra „Google“ paieškos sistema, teikianti bendrosios paieškos rezultatus vartotojams, kurie už paslaugą moka savo duomenimis. Beveik 90 proc. savo pajamų „Google“ gauna iš reklamos, kurią rodo vartotojams, pateikdama paieškos užklausos rezultatus.

2004 m. „Google“ pradėjo veikti atskiroje Europos kainų palyginimo paslaugų rinkoje – jos priemonė iš pradžių vadinta „Froogle“, 2008 m. buvo pervadinta į „Google Product Search“, o nuo 2013 m. vadinama „Google Shopping“. Ji vartotojams suteikia galimybę palyginti produktus ir kainas internetu ir suranda, ką internete siūlo visų tipų mažmenininkai, įskaitant internetines gamintojų parduotuves, platformas (pvz., „Amazon“ ir „eBay“), taip pat kitus perpardavėjus.

Kai „Google“ į kainų lyginimo rinkas paleido „Froogle“, jose jau buvo įsitvirtinusių dalyvių. Iš dabartinių „Google“ pateiktų įrodymų matyti, jog bendrovė žinojo, kad „Froogle“ rezultatai rinkoje buvo palyginti prasti (viename 2006 m. vidaus dokumente teigiama, kad "Froodle simply doesn't work" / „Froogle“ tiesiog neveikia).

Kainų palyginimo paslaugų konkurencingumas didžiąja dalimi priklauso nuo vartotojų srauto. Kuo didesnis vartotojų srautas, tuo daugiau jie spusteli reklamų ir sugeneruoja daugiau pajamų. Be to, didesnis vartotojų srautas pritraukia daugiau mažmenininkų, norinčių įtraukti savo produktus į kainų palyginimo priemonės sąrašus. „Google“ dominuoja bendrosios interneto paieškos rinkoje, todėl jos paieškos sistema yra svarbus kainų palyginimo priemonės naudotojų srauto šaltinis.

Nuo 2008 m. „Google“ Europos rinkose pradėjo įgyvendinti esminį strategijos pakeitimą, kad įpirštų savo kainų palyginimo paslaugą. Ši strategija buvo grindžiama „Google“ dominavimu bendrosios interneto paieškos rinkoje, o ne konkurencija dėl vertingumo kainų palyginimo rinkose:

– „Google“ sistemingai pateikdavo savo kainų palyginimo paslaugą matomiausioje vietoje: kai vartotojas „Google“ paieškos sistemoje įrašo užklausą, su kuria susijusius rezultatus galėtų rodyti „Google“ kainų palyginimo priemonė, tie rezultatai rodomi paieškos rezultatų viršuje arba arti viršaus.

– „Google“ savo paieškos rezultatų sąraše varžovų kainų palyginimo paslaugas nustūmė į žemesnę vietą: varžovų kainų palyginimo priemonės „Google“ paieškos rezultatuose rikiuojamos remiantis „Google“ bendrosios paieškos algoritmais. „Google“ į šiuos algoritmus įtraukė kriterijų, dėl kurių varžovų kainų palyginimo priemonės nustumiamos į žemesnę vietą. Yra įrodymų, kad net geriausiai vertinama varžovų paslauga rodoma vidutiniškai tik ketvirtajame „Google“ paieškos rezultatų puslapyje, o kitos rodomos dar toliau. Pačios „Google“ kainų palyginimo paslaugai „Google“ bendrosios paieškos algoritmai netaikomi ir į žemesnę vietą ji nestumiama.

Todėl „Google“ kainų palyginimo paslauga „Google“ paieškos rezultatų sąraše vartotojams yra daug geriau matoma nei varžovų.

Yra įrodymų, kad vartotojai daug dažniau spusteli matomesnius rezultatus, t. y. tuos, kurie „Google“ paieškos rezultatų sąraše yra aukščiau. Net jei naudojamasi staliniu kompiuteriu, dešimčiai geriausiai vertinamų bendrosios paieškos rezultatų pirmajame puslapyje kartu tenka maždaug 95 proc. visų bendrosios paieškos rezultatų spustelėjimų (pirmajam rezultatui tenka maždaug 35 proc. visų spustelėjimų). Pirmajam rezultatui antrajame „Google“ bendrosios paieškos rezultatų puslapyje tenka tik maždaug 1 proc. visų spustelėjimų. To negalima paaiškinti vien faktu, kad pirmasis rezultatas yra svarbiausias, nes yra ir įrodymų, kad nustūmus pirmąjį rezultatą į trečią vietą spustelėjimų skaičius sumažėja maždaug 50 proc. Jei naudojamasi mobiliaisiais įrenginiais, dėl mažesnio ekrano šis poveikis yra dar didesnis.

Tai reiškia, kad matomiausioje vietoje rodydama tik savo kainų palyginimo paslaugą, o varžovų paslaugas nustumdama toliau, „Google“ savo kainų palyginimo paslaugai suteikė didelį pranašumą prieš savo varžovus.

ES antimonopolinių taisyklių pažeidimas

„Google“ praktika yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrosios interneto paieškos rinkoje slopinant konkurenciją kainų palyginimo rinkose.

Pagal ES antimonopolines taisykles pats dominavimas rinkoje nėra neteisėtas. Tačiau dominuojančios bendrovės negali piktnaudžiauti savo stipria padėtimi rinkoje ir riboti konkurencijos savo dominuojamoje rinkoje ar atskirose rinkose.

– Šiandieniniame sprendime daroma išvada, kad „Google“ dominuoja bendrosios interneto paieškos rinkose visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE), t. y. 31 EEE šalyje. Jame konstatuota, kad nuo 2008 m. „Google“ dominavo bendrosios interneto paieškos rinkose visose EEE šalyse, išskyrus Čekiją – joje „Google“ dominavo nuo 2011 m. Šis vertinimas grindžiamas tuo, kad „Google“ paieškos sistemai visose EEE šalyse priklauso labai didelė rinkos dalis, dažniausiai viršijanti 90 proc. Tokia rinkos dalis jai nuolat priklausė bent nuo 2008 m., t. y. Komisijos nagrinėjamu laikotarpiu. Be to, esama didelių kliūčių patekti į šias rinkas, iš dalies dėl tinklo poveikio: kuo daugiau vartotojų naudojasi paieškos sistema, tuo patrauklesnė ji tampa reklamuotojams. Sugeneruotas pelnas tuomet gali būti panaudotas tam, kad būtų pritraukta dar daugiau vartotojų. Panašiai ir duomenys apie vartotojus, kuriuos renka paieškos sistemos, gali būti panaudoti rezultatams gerinti.

– „Google“ piktnaudžiavo šiuo dominavimu rinkoje suteikdama savo kainų palyginimo paslaugai neteisėtą pranašumą. Matomiausioje savo paieškos rezultatų sąrašo vietoje ji rodydavo tik savo kainų palyginimo paslaugą, o varžovų paslaugas nustumdavo į žemesnę vietą. Kainų lyginimo rinkose ji slopino konkurenciją, grindžiamą paslaugų vertingumu.

Šią praktiką „Google“ taikė visose 13 EEE šalių, kuriose teikė savo kainų palyginimo paslaugą, 2008 m. sausio mėn. pradėjo nuo Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Vėliau, 2010 m. spalio mėn., šią praktiką ėmė taikyti Prancūzijoje, 2011 m. gegužės mėn. – Italijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje, 2013 m. vasario mėn. – Čekijoje, o 2013 m. lapkričio mėn. – Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Lenkijoje ir Švedijoje.

Neteisėtos „Google“ praktikos poveikis

Neteisėta „Google“ praktika labai paveikė pačios „Google“ kainų palyginimo paslaugos ir jos varžovų paslaugų konkurenciją. Dėl šios praktikos „Google“ kainų palyginimo paslauga įgijo didelį lankytojų srautą – paveržė jį iš savo konkurentų ir taip pakenkė Europos vartotojams.

„Google“ dominuoja bendrosios interneto paieškos rinkoje, todėl jos paieškos sistema yra svarbus vartotojų srauto šaltinis.Dėl neteisėtos „Google“ praktikos jos kainų palyginimo paslaugos vartotojų srautas labai padidėjo, o varžovai ilgam prarado labai daug vartotojų.

– Kiekvienoje šalyje pradėjus taikyti piktnaudžiavimo praktiką „Google“ kainų palyginimo paslaugos vartotojų srautas smarkiai išaugdavo: Jungtinėje Karalystėje – 45 kartus, Vokietijoje – 35, Prancūzijoje – 19, Nyderlanduose – 29, Ispanijoje – 17, Italijoje – 14 kartų.

– Savo ruožtu varžovų kainų palyginimo paslaugų vartotojų srautas smarkiai sumažėdavo, nes „Google“ nustumdavo jas į žemesnę vietą. Pvz., Komisija rado konkrečių įrodymų, kad lankytojų srautas į tam tikras varžovų interneto svetaines smarkiai sumažėjo: Jungtinėje Karalystėje 85 proc., Vokietijoje – iki 92 proc., o Prancūzijoje – 80 proc. Šio staigaus sumažėjimo negalima paaiškinti kitais veiksniais. Kai kuriems varžovams pavyko prisitaikyti ir susigrąžinti dalį vartotojų.

Kartu su kitais Komisijos nustatytais faktais tai rodo, kad „Google“ praktika slopino paslaugų vertingumu grindžiamą konkurenciją kainų palyginimo rinkose, todėl buvo varžoma Europos vartotojų galimybė rinktis ir galimybė naudotis inovacijomis.

Surinkti įrodymai

Rengdamasi priimti savo sprendimą, Komisija surinko ir nuodugniai išanalizavo daug įvairių įrodymų, įskaitant:

1) Dabartinius „Google“ ir kitų rinkos dalyvių dokumentus;

2) Didžiulius tikralaikių duomenų kiekius, įskaitant 5,2 terabaito faktinių „Google“ paieškos rezultatų (maždaug 1,7 milijardo paieškos užklausų);

3) Eksperimentus ir apklausas, kuriais visų pirma analizuojamas matomumo paieškos rezultatų sąraše poveikis vartotojų elgesiui ir spustelėjimų procentui;

4) Finansinius ir lankytojų srauto duomenis, nusakančius komercinę matomumo „Google“ paieškos rezultatų sąraše svarbą ir nustūmimo į žemesnę vietą poveikį, ir nuodugnų atitinkamų rinkų vartotojų ir konkurentų rinkos tyrimą (Komisija klausimynus pateikė keliems šimtams bendrovių).

Sprendimo pasekmės

Komisija, skirdama 2 424 495 000 eurų baudą, atsižvelgė į pažeidimo trukmę ir sunkumą. Vadovaujantis 2006 m. Komisijos baudų apskaičiavimo gairėmis, bauda apskaičiuota pagal „Google“ kainų palyginimo paslaugos pajamų 13-oje susijusių EEE šalių vertę.

Komisijos sprendime reikalaujama, kad per 90 dienų nuo sprendimo priėmimo „Google“ nutrauktų neteisėtą praktiką ir nesiimtų jokių priemonių, kurių objektas ar poveikis būtų toks pats ar lygiavertis. Visų pirma sprendime „Google“ nurodoma laikytis paprasto principo – lygiomis sąlygomis vertinti varžovų kainų palyginimo paslaugas ir savo paslaugą:

„Google“ privalo taikyti tuos pačius vietos savo paieškos rezultatų puslapiuose nustatymo ir rodymo juose procesus ir metodus, kokius taiko savo kainų palyginimo paslaugai.

Tik „Google“ privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, ir tik ji turi paaiškinti, kaip ketina tai padaryti. Nepriklausomai nuo „Google“ pasirinkto varianto, Komisija atidžiai stebės, ar „Google“ laikosi reikalavimų, o „Google“ įpareigojama nuolat informuoti Komisiją apie savo veiksmus (iš pradžių per 60 dienų po sprendimo priėmimo, o paskui ataskaitas teikti periodiškai).

Jei „Google“ nesilaikys Komisijos sprendimo, jai teks mokėti nuobaudas už reikalavimų nesilaikymą iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės dienos pasaulinės apyvartos. Tokį reikalavimų nesilaikymą Komisija turėtų konstatuoti atskiru sprendimu, o nuobaudos būtų skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo reikalavimų nesilaikymo pradžios.

Galiausiai „Google“ gali tekti atlyginti civilinę žalą, dėl kurios į valstybių narių teismus gali kreiptis bet kuris pilietis ar įmonė, paveikti tokio antikonkurencinio elgesio. Naujoji ES direktyva dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, atlyginimo užtikrina, kad nukentėjusiems dėl antikonkurencinės praktikos išsireikalauti patirtos žalos atlyginimą būtų lengviau.

Kitos „Google“ bylos

Komisija kitose dviejose vis dar nagrinėjamose bylose jau yra padariusi preliminarią išvadą, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tos bylos yra susijusios su:

1) „Android“ operacine sistema – Komisija susirūpinusi, kad „Google“, įgyvendindama bendrą mobiliųjų įrenginių strategiją, siekė apsaugoti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį bendrosios interneto paieškos rinkoje ir taip ribojo galimybę rinktis įvairias mobiliąsias programas ir paslaugas ir stabdė jų inovacijas; ir

2) „AdSense“ – Komisija susirūpinusi, kad „Google“ ribojo galimybę rinktis, neleisdama trečiųjų šalių interneto svetainėse rodyti „Google“ konkurentų paieškos reklamų.

Komisija toliau tiria ir kitų „Google“ specializuotos paieškos paslaugų vertinimą „Google“ paieškos rezultatų sąrašuose. Šiandieninis sprendimas – tai precedentas, kuriuo nustatoma šios rūšies praktikos teisėtumo vertinimo sistema. Tačiau jis nepakeičia būtinybės tirti konkrečius atvejus, siekiant atsižvelgti į specifines kiekvienos rinkos savybes.