EK pasirašo trejų metų Graikijos stabilumo rėmimo pagal Europos stabilumo mechanizmą programą
Trečiadienį vakare Europos Komisija (EK) pasirašė susitarimo memorandumą su Graikija dėl naujos stabilumo rėmimo programos. Pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM) - 2012 metais įsteigtą Europos apsaugos priemonę reaguojant į pasaulinę finansų krizę - per ateinančius trejus metus bus galima išmokėti iki 86 mlrd. eurų paskolų, jeigu Graikijos valdžios institucijos įgyvendins reformas, kuriomis bus sprendžiamos pagrindinės ekonominės ir socialinės problemos, kaip nurodyta susitarimo memorandume. Apie tai skelbiama EK spaudos pranešime.
Po mėnesius trukusių intensyvių derybų ši programa padės panaikinti susidariusį neapibrėžtumą, stabilizuoti ekonominę ir finansinę padėtį. Ji taip pat padės Graikijai grįžti prie tvaraus augimo, grindžiamo patikimais viešaisiais finansais, didesniu konkurencingumu, veikiančiu finansų sektoriumi, darbo vietų kūrimu ir socialine sanglauda. Kaip nustatyta ESM sutarties 13 straipsnyje, susitarimo memorandume išsamiai išdėstomi reformos tikslai ir įsipareigojimai - išankstinės ESM finansavimo sąlygos. Lėšų išmokėjimas siejamas su įsipareigojimų įgyvendinimo pažanga. EK kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir, jei įmanoma, su Tarptautiniu valiutos fondu, stebės, kaip tai įgyvendinama. Tai bus daroma rengiant reguliarias peržiūras.
Komisijos vardu susitarimo memorandumą pasirašęs už eurą ir socialinį dialogą atsakingas pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis teigė "Ši programa suteiks galimybę Graikijos valdžios institucijoms susigrąžinti abipusį pasitikėjimą, finansinį stabilumą ir tikėjimą savo jėgomis. Dabar svarbu sparčiai įgyvendinti suderintas reformas. Tai leis Graikijai atkurti konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą."
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Pjeras Moskovisi (Pierre Moscovici) sakė: "Šios programos sudarymas - gera žinia Graikijai ir visai ES, nes taip sudaromos sąlygos užtikrinti didesnį ekonomikos augimą, stabilumą, investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kartu išlikdamos solidarios ir atsakingos, Graikija, kitos euro zonos narės ir institucijos atverčia naują skyrių, grindžiamą reformomis, sąžiningumu ir abipusiu pasitikėjimu."
Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marijana Teisen (Marianne Thyssen) sakė: "Šios Komisijos prioritetas - naujos rėmimo programos, grindžiamos socialiai teisingomis koregavimo priemonėmis. Šiandien pirmą kartą parodėme, kad šio įsipareigojimo laikomės: išsamiai įvertinome naujos Graikijos programos socialinį poveikį ir įsitikinome, kad ji yra socialiai teisinga ir visapusiškai gina tuos, kurie labiausiai pažeidžiami."
Atsižvelgdama į EK vadovo Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) politines gaires, Komisija, kaip derybų partnerė, ypač daug dėmesio naujoje programoje skyrė socialiniam teisingumui - taip siekdama užtikrinti, kad koregavimo priemonės būtų paskirstomos teisingai, ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Komisija šiandien skelbia programos socialinio poveikio vertinimą ir daro išvadą, kad, jeigu programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos visiškai ir laiku, jos padės Graikijai susigrąžinti stabilumą ir ekonomikos augimą finansiškai ir socialiai tvariomis priemonėmis ir patenkinti pačius būtiniausius Graikijos socialinius poreikius bei išspręsti pačias opiausias problemas.
Be kitų dalykų, Komisija dėmesio skyrė šiems veiksmams: palaipsniui įvesti garantuotų minimalių pajamų sistemą ir užtikrinti visuotinę sveikatos priežiūrą, užtikrinti, kad pastangos, kurių reikalaujama iš kiekvieno, būtų proporcingos asmens pajamoms, tikslingai taupyti tose srityse, kurios neturi tiesioginio poveikio paprastų piliečių piniginėms,
iš esmės peržiūrėti įtvirtintas teises, pavyzdžiui, laipsniškai naikinti mokesčių lengvatas laivų savininkams ar ūkininkams arba nesuskaitomą daugybę išimčių, daromų, pvz., kai kuriose salose dėl PVM tarifo, arba nepagrįstas subsidijas, remti socialinių partnerių vaidmenį ir modernizuoti kolektyvinių derybų sistemą, kovoti su korupcija, mokesčių vengimu ir nedeklaruojamu darbu, remti skaidresnį ir veiksmingesnį viešąjį administravimą, be kita ko, pereinant prie nepriklausomesnio mokesčių administravimo, reorganizuojant ministerijas ir geriau susiejant darbo užmokestį su atliekamomis pareigomis.
Siekdama papildyti programą ir sudaryti kuo geresnes sąlygas sėkmingai įgyvendinti išsamų reformų rinkinį, liepos 15 d. Komisija pateikė Graikijos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo planą. Iki 2020 m. investicijoms į žmones ir įmones bus skirta apytiksliai 35 mlrd. eurų. 2014-2020 m. programų pradinio išankstinio finansavimo normą Graikijoje padidinus 7 procentiniais punktais, 1 mlrd. eurų iš šaliai skirtų lėšų būtų galima pasinaudoti greičiau - paankstinti bendrai su ES finansuojamų naujų projektų įgyvendinimą.
Komisija taip pat rengiasi teikti techninę pagalbą ir konsultacijas - tam įsteigta nauja Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba. Liepos mėnesį įsteigta Tarnyba bus centras, telkiantis Komisijos tarnybų, valstybių narių administracijų ir kitų tarptautinių organizacijų ekspertus, kurie padės rengti reformas ir stebėti jų vykdymą.
Rašyti komentarą