Dvi kalbos - dvi Latvijos?

Dar pernai draugijos "Gimtoji kalba" (orig. "Dzimta valoda", įkurta Aleksandro Gaponenkos, Eduardo Svatkovo, Vladimiro Lindermano ir Jevgenijaus Osipovo) iniciatyva Latvijoje buvo pradėti rinkti parašai rengti referendumą dėl Konstitucijos įstatymų projekto pakeitimo, kuris įteisintų rusų kalbą antrąja valstybine kalba Latvijos Respublikoje.

Surinkę 187 378 Latvijos piliečių parašus organizatoriai pasiekė savo - referendumas neišvengiamas.

Rusų kalba PRIEŠ latvių kalbą

Šiandieninio referendumo biuletenyje yra tokia formuluotė: "Ar jūs esate UŽ ar PRIEŠ įstatymo projekto "Pataisos Latvijos Respublikos Konstitucijoje" priėmimą, kuriuo numatoma suteikti rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą."

Jeigu bus nubalsuota "už", tuomet:

- valstybinės kalbos Latvijos Respublikoje bus dvi - latvių ir rusų;

- Seimo deputatams reikės iškilmingai pasižadėti įtvirtinti latvių ir rusų kalbas kaip valstybines kalbas;

- Konstitucijoje neturi būti nurodyta, kad Seime darbas vyksta latvių kalba;

- savivaldybėse darbas vyks latvių ir rusų kalbomis;

- kiekvienas turės teisę atsakymą iš valstybinių institucijų gauti tiek latvių, tiek rusų kalba;

Taigi latvių ir rusų kalbos statusai tik teoriškai lygūs, o praktiškai būtų kitaip, o kaip - tai gerai žino mūsų vidurinioji ir vyresnioji karta.

Kodėl "PRIEŠ"?

Patys latviai puikiai supranta, kad jiems primestame referendume dalyvauti privalo, todėl pradėjo agituoti balsuoti PRIEŠ, siuntinėdami informacinius elektroninius laiškus su tokio pobūdžio tekstu:

"PRIEŠ tautos klaidinimą melagingomis problemomis.

PRIEŠ beprasmį lėšų švaistymą, kurio reikalautų dvikalbystė.

PRIEŠ biurokratijos siekius klestėti šios suirutės sąskaita.

PRIEŠ chaosą, kuris prasidėtų valstybės valdyme ir gynyboje.

PRIEŠ ekonominio gyvenimo paralyžių, kurį sukeltų dokumentų dubliavimas.

PRIEŠ tautos garbės ir orumo pažeminimą.

PRIEŠ agresiją, kurios tikslas užmušti tautos dvasią, gimtąją kalbą."

Aktyvūs buvo ir rusai, surengę "balto lapelio" akciją. Žmonės buvo raginami į balsavimo urną mesti neužpildytą balsavimo biuletenį, nes esą tai padėtų rusams referendume pasiekti pergalę. Be to, padaugėjo politikų pasisakymų Latvijos rusiškoje spaudoje kovoti už rusų kalbą.

Paaiškės išdavikai?

Kol kas jokių didesnių konfliktų tarp rusų ir latvių pastaruoju metu nekilo. Latvijoje žurnalistai apklausė gatvėje sutiktus žmones, ką jie mano apie rusų ir latvių santykius, ar dėl referendumo jie yra smarkiai įtempti. Apklausos metu paaiškėjo, kad žmonės jautėsi įvairiai. Pavyzdžiui, vienas rusas buvo itin priešiškai nusiteikęs: "Savi yra savi. Manau, kad nė vienas latvis niekada nesuprato ruso ir atvirkščiai. Manęs nė vienas neįtikins, kodėl Latvijoje aš negaliu kalbėti rusiškai ir kodėl turiu rengtis latviškais rūbais, kad mane laikytų Latvijos piliečiu. Manau, kad kiekvienas gali kalbėti kokia nori kalba", - teigė Aleksandras.

Kitas praeivis buvo tolerantiškas: "Referendume nedalyvausiu, nes žinau, kad gyvenant Latvijoje reikia mokėti latvių kalbą. Nei man, nei mano vaikams dėl to nekyla jokių problemų. Laisvai kalbame tiek rusų, tiek latvių kalbomis. Net mokykloje vaikams nėra sunkiau vien tik dėl to, kad jie rusai.