Donaldas Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link

Kandidatas Donaldas Trumpas greičiausiai būtų nusivylęs prezidentu D. Trumpu. Žmogus, kuris žadėjo pripažinti Kiniją valiutų manipuliatore ir įvesti 45 proc. tarifą Kinijos importui bei kuris yra apkaltinęs Kiniją, esą ši žlugdo JAV ekonomiką, vykdydama „didžiausią vagystę žmonijos istorijoje“, prieš keletą dienų nurodė aukščiausiam JAV prekybos pareigūnui įvertinti, ar Kinija neužsiima neteisėtais veiksmais ir ar jos už tai nereikėtų nubausti. JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris nagrinės kaltinimus Kinijai už neva iš JAV įmonių vagiamas technologijas ir intelektinę nuosavybę. Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, JAV valdžia gali imtis ekonominių sankcijų prieš Kiniją ne Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), nors JAV pastaraisiais dešimtmečiais prekybos ginčus paprastai spręsdavo būtent pagal PPO taisykles.

Lyginant su D. Trumpo pažadais 2016 m., tokia priemonė būtų gana švelni, tačiau tai yra vienas iš pirmųjų D. Trumpo administracijos žingsnių bręstančiame prekybos konflikte su Kinija. Be to, tai aiškus signalas, kad, Šiaurės Korėjai vis aktyviau kuriant branduolinį ginklą, kuris galėtų pasiekti Jungtinių Valstijų teritoriją, D. Trumpo administracija yra pasirengusi imtis visų įmanomų priemonių, kad įtikintų Kiniją aktyviai prisidėti prie pastangų sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programą.

D. Trumpo administracijos pareigūnai teigia, kad Kinijos intelektinės nuosavybės politikos tyrimas niekaip nesusijęs su Šiaurės Korėja, tačiau pats D. Trumpas leido suprasti, kad yra priešingai. „Jei Kinija mums padės spręsti Šiaurės Korėjos problemą, mano pozicija dėl prekybos klausimų pasikeis“, – sakė JAV prezidentas. Atrodo, kad grasinimais Kinijos prekėms nustatyti tarifus, o Kinijos įmonėms ir bankams, palaikantiems prekybos ryšius su Šiaurės Korėjos valdžia, įvesti sankcijas, JAV siekia priversti Pekiną nutraukti gyvybiškai svarbią paramą Šiaurės Korėjai – pastaroji su Kinija yra pasirašiusi gynybos sutartį, be to, Kinijai tenka 90 proc. visos šalies prekybos. Netekusi vienintelės sąjungininkės ir svarbiausių importo prekių, įskaitant maistą ir kurą, Šiaurės Korėja gali būti priversta nutraukti savo branduolinę programą mainais į ekonominę pagalbą.

Tiesą sakant, visus pastarojo meto D. Trumpo administracijos politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu posūkius galima vertinti kaip spaudimo Kinijai kampanijos dalį. JAV prezidentas ir kiti aukščiausi pareigūnai tiek gyrė Kinijos valdžią už tai, kad ši pritarė naujoms itin griežtoms Jungtinių Tautų sankcijoms prieš Šiaurės Korėją, tiek įspėjo Pekiną, kad Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė Jungtinėms Valstijoms kelia tokį didelį nerimą, jog Vašingtonas yra pasirengęs su Kinija besiribojančiame Korėjos pusiasalyje pradėti plataus masto karą, kad tokią grėsmę pašalintų.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir gynybos sekretorius Jamesas Mattisas dienraštyje „Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį, kuriame apeliavo į Kinijos pretenzijas būti supervalstybe ir kartu užsiminė apie JAV karines galimybes Kinijos pasienyje, įskaitant ketinimą Pietų Korėjoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas, kurios, kaip baiminasi Kinija, gali būti panaudotos ir prieš jos pačios arsenalą.

Kol kas neaišku, kurios iš šių priemonių gali padėti pakeisti Kinijos ilgalaikę politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir paskatinti Pekiną stoti JAV pusėn. Nors tiek Kinija, tiek Jungtinės Valstijos priešinasi Pchenjano pastangoms sukurti branduolinį ginklą, jos labai skirtingai vertina Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę. JAV valdžia labiausiai nerimauja dėl to, kad Kim Jong-Uno režimas gana greitai gali tapti pajėgus surengti branduolinį išpuolį JAV teritorijoje. Kinijos vadovybei didžiausią susirūpinimą kelia nestabilumas Šiaurės Korėjoje, kuri gali tapti nauju Iraku ar Sirija, tik su branduoliniais ginklais, taip pat galima humanitarinė krizė ir JAV karinio aktyvumo didėjimas Kinijos pašonėje.

Šanchajaus Fudano universiteto tarptautinių santykių profesoriaus Shen Dingli teigimu, Kinijos ekonomika yra labai didelė ir diversifikuota, todėl šalies vadovai greičiausiai neišsigąstų ribotų JAV sankcijų ar atsakomųjų prekybos priemonių. Jis labai skeptiškai įvertino galimybę, kad D. Trumpo administracijai pavyktų įkalbėti Kiniją visiškai izoliuoti Šiaurės Korėją. „Net jei Kinija nutrauktų visus ekonominius ryšius su Šiaurės Korėja, ši neatsisakytų savo branduolinių ginklų, kuriuos Kim Jong-Uno valdžia vertina kaip savo išlikimo garantą, – aiškino mokslininkas. – Kinija nėra tikra, kad ji galėtų sustabdyti Šiaurės Korėją. Todėl Pekinas nesirengia prieš kaimynę panaudoti visas jam prieinamas priemones.“

Neseniai žurnale „Foreign Policy“ paskelbtame interviu JAV kariuomenės karo koledžo Kinijos ir Korėjos ekspertas Davidas Lai taip pat pripažino motyvacijos svarbą vertinant karo Korėjos pusiasalyje tikimybę. Jis pabrėžė, kad Kinija nėra suinteresuota prisidėti prie geografiškai tolimų Jungtinių Valstijų, jei dėl to tektų susigadinti santykius su kaimynine Šiaurės Korėja. JAV administracijos ir jų Šiaurės Korėjos politika laikas nuo laiko keičiasi, o Korėjos pusiasalis visada bus Kinijos kaimynystėje.

„Tačiau Kinijos vadovybė taip pat supranta, kad, jei Šiaurės Korėja toliau žais su ugnimi ir išprovokuos Jungtines Valstijas imtis karinių veiksmų, Kinija negali tikėtis išvengti nuostolių, – pažymėjo D. Lai. – Todėl Kinija nori užtikrinti, kad toks karas nekiltų.“

Kitaip tariant, D. Trumpo administracijai nepavyks įtikinti Kinijos valdžios imtis veiksmų, kurie prieštarautų šios šalies interesams, bet ji gali pasistengti įrodyti, kad Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos sustabdymas atitinka pačios Kinijos interesus. Tačiau tam būtinos dramatiškos priemonės – reali prekybos karo grėsmė ar net atviras prekybos konfliktas, o to nenori niekas. Reikėtų įtikinti Kiniją, kad nestabilumas, kurio ji baiminasi, yra labiau tikėtinas būtent tuo atveju, jei ji nesiims sankcijų prieš Kim Jong-Uno režimą.