Didžioji Britanija pritaria Prancūzijos planams dėl Europos gynybos pajėgų

Didžioji Britanija siekia išlaikyti glaudžius gynybos ryšius su Europos Sąjunga po pasitraukimo iš jos ir remia Prancūzijos planus sukurti Europos karines intervencines pajėgas, apie tai naujienų agentūrai AFP kalbėjo vienas ministras.

D. Britanijos jaunesnysis gynybos ministras Frederickas Curzonas sako, kad Londonas „itin suinteresuotas palaikyti“ Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planus sukurti pajėgas, kurias būtų galima greitai dislokuoti reaguojant į krizes.

Šios pajėgos, vadinamos Europos intervencijos iniciatyva, būtų atskiros nuo kito ES bendradarbiavimo gynybos srityje. Tai reiškia, kad D. Britanijai nebūtų kliūčių prisijungti prie iniciatyvos net ir išstojus iš ES.

„Laukiame, kada galėsime susėsti su mūsų kolegomis iš Prancūzijos ir aptarti jų suformuluotas idėjas apie efektyvesnę jungtinę saugumo ir gynybos sistemą Europoje. Manome, kad ši sistema atliks svarbų vaidmenį“, - F. Curzonas kalbėjo reporteriams Bulgarijos sostinėje Sofijoje prieš ES šalių gynybos ministrų susitikimą.

Praėjusį gruodį 25 ES narės pasirašė gynybos susitarimą ir sutarė bendradarbiauti dėl įvairių karinių projektų, tačiau neaišku ar D. Britanijai būtų leista prie jų prisijungti po „Brexit“.

Londonas visada prieštaravo žingsniams, kuriais būtų sukurta kažkas panašaus į „ES kariuomenę“, bet drauge pabrėžė savo norą išlaikyti artimus ryšius saugumo srityje po pasitraukimo iš ES.

Šią savaitę ES paskelbė planus 2021-2027 m. gynybos biudžete skirti 20 mlrd. eurų, kurie būtų panaudoti tyrimams ir naujų karinių technologijų kūrimui.

Tačiau, Prancūzijos manymu, gruodžio mėnesio susitarimo dėl gynybos, dar žinomo kaip PESCO, neužtenka nes į jį neįtraukti planai dėl intervencinių pajėgų.

Prancūzijos gynybos ministrė Florence'a Parly 2018 m. vasario mėn. vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad „aptariamos pajėgos galėtų atsakyti į grėsmes, kylančias ES kaimynystėje, ypač Pietuose“.

Prieš šeštadienį Sofijoje vykstantį susitikimą F. Parly kalbėjosi su ES užsienio politikos vadove Federica Mogherini išsamiau nušviesdama Prancūzijos planus, kurie, teigiama, sulaukė 9 valstybių dėmesio, tarp jų Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Danijos ir Estijos.