Dešimt pavojingiausių Europos politikų

Europa yra rimtos krizės įkarštyje, o euras – pavojingoje situacijoje. Graikija, euro zonos didžiausias probleminis vaikas, nesugebėjo įvykdyti reikiamų reformų. Ispanija visais būdais bando išsisukti nuo didelės tarptautinės finansinės pagalbos prašymo. Italija – panirusi į skolas, o tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s Investors Service“ sumažino Italijos valstybės obligacijų reitingą iš karto dviem pakopomis. Nepavydėtina situacija ir Kipre bei Slovėnijoje.

Tai – tik ekonominė euro krizės pusė. Tačiau ji turi ir kitą: yra žmonių, kurie stengiasi pasipelnyti iš finansinių Europos Sąjungos problemų. Ir tai yra politikai, kurie nusileidžia iki pigaus populizmo lygio, kad pelnytų taškų vietos politikoje.

Mums reikia būti atsargiems, kad savo kalbomis nenumarintume Europos, - įspėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Krikščionių socialistų sąjungai priklausantis Bavarijos finansų ministras sekmadienį, kalbėdamas apie Graikiją, leido sau pasakyti, kad „visi kada nors turi palikti mamą, ir tas laikas Graikijai jau atėjo“.

Tokie Bavarijos politiko pasisakymai neliko nepastebėti. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle įspėjo: „Debatų tonas yra labai pavojingas. Mums reikia būti atsargiems, kad savo kalbomis nenumarintume Europos“.

Ir iš tikrųjų – M.Soederis ir jo draugai populistai iš kitų Europos Sąjungos valstybių pernelyg supaprastina situaciją, o taip darydami jie kasdien po truputį gilina euro krizę. Jie žaidžia su ugnimi, kuri gali kelti grėsmę visam Europos projektui. Jie tiesiogiai ir netiesiogiai skatina stereotipus ir įsitikinimą, kad Europos pietiečiai – tingūs, o vokiečiai turi daryti tvarką. Jų tikslas – pritraukti kiek įmanoma daugiau balsų, kad pasiektų savo tikslą. Savaime suprantama, už tai mokama Europos vienybe.

„Spiegel Online“ atrinko frazes, kurias ištarė 10 pačių pavojingiausių Europos Sąjungos agitatorių.

Krikščionių socialistų sąjungai priklausantis Bavarijos finansų ministras Markusas Soederis.

„Iš Atėnų reikia padaryti pavyzdį, kad ši euro zona gali parodyti dantis. Visi kada nors turi palikti mamą, ir tas laikas Graikijai jau atėjo“, – sekmadienį „Bild am Sonntag“ laikraštyje cituojamas politikas.

Alexis Tsipras, Graikijos kairiosios partijos „Syriza“ lyderis.

Politikas pareiškė, kad Graikijos vyriausybė turėtų atsisakyti kalbėti su vadinama „troika“ – Europos Komisija, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu. Jis buvo pavadintas pavojingiausiu žmogumi Europoje po to, kai tapo radikalios kairiųjų partijos vadovu, ir pradėjo spausti Graikijos vyriausybes, kad šios nesilaikytų griežtų finansinės pagalbos sąlygų.

Silvio Berlusconi, buvęs Italijos ministras pirmininkas.

Jo „Laisvės žmonių“ partija remia dabartinį premjerą Mario Monti, tačiau slapta jau ruošiasi kitąmet vyksiantiems rinkimams Italijoje. S.Berlusconi nori jau penktai kadencijai tapti ministru pirmininku, ir to siekia pasitelkdamas populistinę antieuropietišką retoriką. Neseniai jis pareiškė, kad Italijos centrinis bankas turėtų tiesiog prispausdinti daugiau eurų ir taip išvengti nurodinėjimų iš Briuselio. Jis taip pat grasino, kad Italija atsisakys euro ir grįš prie liros. Jo šeimai priklausantis laikraštis „Il Giornale“ praėjusią savaitę išspausdino straipsnį apie euro krizę, kurios antraštė skelbė „Ketvirtasis Reichas“, o po ja – dešinę ranką keliančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nuotrauka.

Marine Le Pen, Prancūzijos ultradešiniosios Nacionalinio fronto partijos lyderė.

Populizmo nevengianti politikė praėjusiais metais, vykstant prezidento rinkimų kampanijai, garsiai gąsdino prancūzus apie tariamą Europos Sąjungos grėsmę. Ji ne kartą kalbėjo, kad iš ES norima padaryti Sovietų Europos Sąjungą, kurioje visos tautos praras savo laisvę. Ji taip pat anksčiau ragino Prancūziją grįžti prie franko, tačiau pastaruoju metu apie tai nutilo.

Timo Soini, dešiniosios pakraipos nacionalistų partijos „Tikrieji suomiai“ lyderis.

Europos Parlamento narys 2011 metais, vykstant rinkimų į parlamentą kampanija, sakė, kad „Europos Sąjungai suomiai visada bus blogiečiai iš Šiaurės“. Jo partija gavo penktadalį rinkėjų balsų, tačiau valdančiųjų koaliciją sudarė proeuropietiškos partijos. Nors jo partija ir likusi opozicijoje, jos narių naudojama retorika pakeitė Suomijos politiką. Pats T.Soini ragina nutraukti finansinę pagalbą Graikijai.

Alexanderis Dobrindtas, Bavarijos Krikščionių socialistų sąjungos generalinis sekretorius.

„Tai – Graikijos pabaiga“, – neseniai pasakė A.Dobrindtas. Anksčiau jis pareikalavo, kad Graikijos vyriausybė daugiau pensijas ir algas valstybės tarnautojams mokėtų ne eurais, o drachmomis. Vokietijos politikas nuolat patenka į spaudą su savo rėksmingais pasisakymais. Pastaruoju metu vis aštrėjantys jo komentarai Graikijos tema priverčia net ir bendrapartiečius kilstelti antakius.

Nigelas Farage'as, Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos ir Europos Parlamento narys.

Europos Parlamente šis politikas pareiškė, kad „Lisabonos sutartis yra pats didžiausias biurokratinis coup d'etat, kokį pasaulis yra matęs“. Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy išvadino turinčiu tokią pat charizmą kaip ir šlapias skuduras. Tokie populistiniai komentarai pasiekė tikslą – jo partijai pasisekė rinkimuose, o pagal gyventojų apklausas jie nusileidžia tik liberaldemokratams, kurie yra valdančiosios koalicijos nariai. Dėl to N.Farage'as tampa rimta problema premjero Davido Camerono vadovaujamiems konservatoriams.

Heinzas-Christianas Strache, Austrijos Laisvės partijos vadovas.

Jam įprastos tokios frazės kaip „mes esame naujieji žydai“, „Austrija neturi būti praryta Jungtinių Europos Valstijų“ ar kad Europos stabilumo mechanizmas „sunaikins ne tik mūsų valstybę, bet ir mūsų demokratiją ir konstituciją“. Pigi retorika ir skambūs palyginimai davė jo partijai naudos – pagal apklausas, jeigu austrai balsuotų dabar, penktadalis jų savo balsus atiduotų Austrų Laisvės partijai.

Geertas Wildersas, Olandijos laisvės partijos vadovas.

Jis – daugelio populistinių politikų Šiaurės Europoje idealas. Jo partija agituoja tautą ne tik prieš musulmonus, bet yra pradėjusi ir intensyvią kampaniją prieš Europos Sąjungą, tikėdamasi nepralaimėti artėjančių rinkimų į parlamentą. Po paskutinio ES vadovų susitikimo Briuselyje G.Wildersas apkaltino Nyderlandų premjerą Marką Rute, kad šis keliaklupsčiauja prieš Italijos ir Ispanijos mafiją. 2011 metais jis Graikijos ambasadai įteikė milžinišką drachmos kopiją ir paragino Atėnus grįžti prie savo senosios valiutos.

Viktoras Orbanas, Vengrijos ministras pirmininkas.

Jis – daugelio Europos politikų galvos skausmas. V.Orbano pareiškimas, kad jis nusilenks Briuselio galiai, bet ne jo argumentams, sukėlė nepasitenkinimą ES. Po to, kai buvo sugriežtinta Vengrijos spaudos priežiūra, priimta nauja konstitucija ir po nepavykusio mėginimo Vengrijos centriniam bankui suteikti nepriklausomybę nuo ES, Europos politikai išreiškė nerimą, kad V.Orbano politika per laiką panaikins demokratines laisves šalyje.

Po to, kai Europos Komisija pagrasino užblokuoti subsidijas Vengrijai, Budapeštas sutiko pakeisti kai kuriuos įstatymus.