Dėl švaresnio oro lenkai kovos Strasbūre

Dėl švaresnio oro lenkai kovos Strasbūre

Lenkijos Silezijos regiono gyventojai bando kovoti su opia problema – oro užterštumu. Regione vystoma sunkioji pramonė, tačiau didžiausi teršėjai – ne gamyklos, o gyvenamieji namai. Nebežinantys, ko griebtis, lenkai bando teisybę rasti Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Silezijoje susikoncentravusi didžioji dalis Lenkijos sunkiosios pramonės, čia pilna anglį deginančių gamyklų. Bet anglis naudojama ne tik fabrikuose – ji kūrenama ir apšildant gyvenamuosius namus.

Rybniko miesto gyventojas, pats kasantis anglį, teigia, kad alternatyvių šildymo šaltinių nesirenka finansiniais sumetimais.

„Namą šildau tradiciniu būdu – paprasta anglimi. Dirbu anglies kasykloje, turiu leidimą pirkti anglies rūdį, tad man neapsimoka naudoti ekologiško kuro ar dujų. Būtų nelogiška“, – teigė Lukaszas Lapa.

Tokių kaip L. Lapa regione – dauguma. Silezijos Aplinkosaugos inspekcijos duomenimis, pramonės ir automobilių išmetami teršalai sudaro tik apie 30– 40 proc. oro taršos. Už kitą, didžiąją dalį atsakingi gyventojai, anglimi šildantys namus. Dėl to jie patys labiausiai ir kenčia.

„Oras lauke troškus, užterštumo lygis toks didelis, kad žmonėms sunku kvėpuoti. Net nekalbu apie jokią fizinę veiklą, bėgiojimą ar tiesiog pasivaikščiojimą. Namuose net negalima atsidaryti lango. Tragedija“, – skundėsi Rybniko gyventojas Zdizislawas Kuczma.

Norintieji naudoti ekologiškesnius šildymo šaltinius yra iš dalies finansuojami. Tačiau to nepakanka – ekologiškai šildyti vis tiek brangiau nei anglimi. Tad dalis pasipiktinusiųjų nebeišlaikė ir apskundė valstybę Europos Žmogaus teisių teismui. Esą ji nepakankamai sprendžia šią problemą ir neįgyvendina Europos Sąjungos reikalavimų.

Lenkijos Aplinkos ministerija sako, kad po praėjusiais metais pasikeitusių įstatymų, vietinė, ne centrinė valdžia turi rūpintis aplinkos apsauga. Be to, kontroliuoti gyvenamųjų namų šildymą yra sunkiau nei gamyklų.

Tačiau tikimasi, kad padėtis keisis.

„Tikėtina, kad ateityje energijos šaltiniai namų šildymui iš esmės pasikeis. Yra skirtumas, kai anglį naudoja modernią techniką turinčios didelės gamyklos ir paprasti gyvenamieji namai, kurių krosnys negali sumažinti išmetamų teršalų. Tačiau ilgainiui tai keisis, ypač kai tam jau yra skiriamos lėšos“, – tvirtina Aplinkos ministerijos atstovas Pawelas Mikusekas.

O kol kas lenkams belieka laukti ir tikėtis, kad ateityje oras taps švaresnis.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder