Britams po "Brexit" pradėjo trūkti darbuotojų

Per metus naujų darbuotojų iš ES registracija ženkliai sumažėjo. Sulaukiama 16 proc. mažiau darbuotojų iš Lenkijos, 14 proc. iš Vengrijos, o iš Slovakijos atvyksta net 20 proc. mažiau darbuotojų.

Po "Brexit", kuris kilo dėl susirūpinimo imigracija, dauguma galbūt yra patenkinti tokiais rezultatais, tačiau Didžiosios Britanijos pramonei ir ekonomikai darbuotojų mažėjimas kelia rimtas problemas.

Nors į Jungtinę Karalystę atvykstančiųjų  žmonių skaičius vis dar yra didesnis nei išvykstančiujų, JK įmonės baiminasi, kad nebus pakankamai darbuotojų, galėsiančių užpildyti laisvas darbo vietas.

Besiplečiantis JK paslaugų sektorius yra vienas iš "Brexit" laimėjimų. Sumažėjusi svaro vertė 2016 metais pritraukė rekordiškai daug, net 37 mln., turistų. Nepaisant to, daugybė viešbučių, restoranų  ir barų susiduria su sunkumais įdarbinant ES piliečius, kurie sudaro didžiąją dalį iš 4,9 mln. esančių darbuotojų industrijoje.

Nukritęs svaro kursas vilioja nuolaidomis turtingus lankytojus iš JAV ir Kinijos, kurie mėgaujasi viešnage prabangiuose viešbučiuose ar apsipirkinėja prekybos centruose. Tai daro įtaką JK darbo užmokesčiui, kuris darbuotojams iš užsienio sumažėjo 15 proc.

Britų turizmo asociacijos vadovė Ufi Ibrahim mano, kad vyriausybės aiškiai neapibrėžiama ES imigrantų ateities Jungtinėje Karalystėje, taip pat tai kelia daug nuostolių.

„Žmonės nenori supakuoti viso savo turto ir kraustytis į Didžiąją Britaniją žinodami, kad turės grįžti atgal iš kur atvyko. Darbus palieka ne tik barmenai, padavėjai, bet ir geriausi Londono restoranų virėjai“, - teigia U. Ibrahim.

„Žinoma, daugelis žmonių iš ES šalių jaučiasi čia nelaukiami dėl Vyriausybės ministrų pareiškimų“ priduria U. Ibrahim

Išleisti milijonai svarų iš mokesčių mokėtojų pinigų tam, kad žmonės būtų paskatinti atvykti į Didžiąją Britaniją per žymias organizacijas kaip „Visit Britain“ ir „British Council“ gali neduoti naudos, jei ministrai rodys savo priešiškumą ir svetingumo stoką imigrantams.

Silpnėjant maisto tiekimo grandinei, didėja ir žemės ūkio problemų. John Hardman valdo vieną įdarbinimo įmonę pavadinimu „Hops Labour Solutions“, kuri iš šalyje esančių 85 tūkst. sezoninių žemės ūkio darbuotojų įdarbina apie 12 tūkstančių imigrantų. Dauguma jų atvykę iš Rytų Europos.

14 metų patirtį versle turintis Džonas Hardmanas (John Hardman) tikina, kad niekada netrūko norinčių dirbti darbuotojų, tačiau po referendumo nuo liepos iki rugsėjo imigrantų srautas iš Rytų Europos į Kentą ir Midlansą ženkliai sumažėjo. Net 400 darbo vietų liko neužpildytos.

Situacija dar labiau pablogėjo žiema. Nuvertėjęs svaras Briuselio kopūstų rinkimą gruodį, pučiant vėjui, o temperatūrai esant 4 laipsniams žemiau nulio, imigrantus vilioja dar mažiau nei prieš tai.

Dž. Hardmanas istikinęs, kad darbuotojų trūkumas ryškėja. 2017 metų pradžioje žemės ūkio darbuotojų reikėjo net 30 proc. daugiau nei įprastai.

Darbuotojų trūkumo problema prasidėjo dar prieš referendumą. Pirmosios imigracijos bangos darbuotojai iš 2004 metais įstojusių ES šalių paliko žemės ūkio sektorių siekdami naujų darbo galimybių. Dabar panaši situacija susiklostė su imigrantais, atvykstančiais iš Rumunijos ir Bulgarijos.

ES piliečiai jaučia didelę nuoskaudą po Jungtinėje Karalystėje išaugusio priešiškumo kitataučiams, o "Brexit" tik dar labiau paskatino darbuotojų išvykimą.

Nors į Jungtinę Karalystę vis dar atvyksta piliečių iš Rumunijos ar Bulgarijos,  imigracijos skaičius sumažėjo ir atvyktančiųjų darbuotojų nepakanka užpildyti  anksčiau išsikrausčiusiųjų darbo vietas.

Žmogiškųjų išteklių ir vienos iš didžiausių Jungtinės Karalystės daržovių tiekimo kompanijos vadovė Beverly Dixon teigia, kad įmonei šiemet prireikė didelių pastangų norint surasti 2,5 tūkst. laikinų darbuotojų.

Net ir sezoniniai darbuotojai, kiekvienais metais turėję garantuotą darbą, dabar mano, kad po 2 metų nebegalės sugrįžti dirbti į Didžiąją Britaniją, todėl jie išvyksta į Vokietiją, Olandiją ar net Norvegiją.

Trūkstančių darbuotojų dilema galėtų būti išspręsta į darbą priimant daugiau britų.

„Tai yra neįmanoma“, - sako B. Dixon. Kembridžšyre, kuriame vystoma žemės ūkio produkcija, darbingumo lygis aukštas. Vietiniai gyventojai neiškeistų turimos nuolatinės darbo vietos į sezoninį darbą.

Ši problema aktuali ir turizmo bei paslaugų sektoriuje. Daugybė laisvų darbo vietų yra Jungtinės Karalystės pietryčiuose.

Nepaisant susirūpinimo dėl darbuotojų trūkumo, nacionaliniu mastu nedarbas Jungtinėje Karalystėje siekia tik 4,8 proc. Per pastaruosius 40 metų šie rodikliai nežymiai pasikeitė vos porą kartų.

Paslaugų, žemės ūkio sektorių produktyvumas priklauso nuo imigrantų darbo ir tai kelia nerimą. Mados ir tekstilės pramonė, mažmeninė prekyba, socialinė rūpyba – visa tai priklauso nuo Jungtynėje Karalystėje dirbančių gabių darbuotojų.

Įdarbinimo agentūros vadovas James Reed, prasitaria, kad laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordinį lygį.

„Dėl įdarbinimo pasiūlos ir atsiveriančių plačių galimybių Jungtinės Karalystės darbo rinka panašėja į pardavimo rinką. Jei kandidatus iš ES atbaido Brexit referendumas ir jie nesiryžta ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje, siūlomų darbų kiekis ir įvairovė gali toliau plėstis.“

Be abejo, yra sprendimų, kurie padėtų susidoroti su artėjančiu darbo jėgos stygiumi, bet nei vienas iš tų sprendimų visiškai neišspręs esančių spragų, kurias sukėle staigus migracijos srauto sumažėjimas.

Britų sveikatingumo ir turizmo asociacija su vyriausybe sunkiai dirba, kad atkreiptų žmonių dėmesį ir padidintų savo  prestižą. Taip viliamasi pritraukti daugiau britų darbuotojų.

Sakydamas kalbą Taline, Brexit sekretorius David Davis pareiškė: „Praeis daug metų, kol Didžiosios Britanijos piliečiai pradės dirbti šiose darbo vietose.“

Dėl darbo žemės ūkio sektoriuje, Dž. Hardmanas ir B. Dixon ragina taikyti laikinųjų darbo vizų išdavimo programą žmonėms, esantiems ne iš ES šalių, pavydžiui,  Ukrainos ar Turkijos.