Azerbaidžanas nenurims be Kalnų Karabacho

Azerbaidžano prezidentas sako, kad karas dėl Kalnų Karabacho nesibaigė ir per iki šiol didžiausią karinį paradą pažadėjo didinti karines išlaidas, kol susigrąžins armėnų užimtą teritoriją.

Užvakar žlugo naujausios Rusijos organizuotos ir Amerikos bei Europos Sąjungos paremtos derybos, ir tarptautiniai ekspertai sako, kad karas įmanomas per kelerius metus, praneša LTV „Panorama“.

Retame kariniame parade nepriklausomybės dvidešimtmečio proga Azerbaidžanas rodo kaimynams ir pasauliui, kad karui pasirengęs rimtai. Šeši tūkstančiai karių, tankai, šarvuočiai, raketų įrenginiai ir karo aviacija, netgi savo gamybos nepilotuojami lėktuvai.

Žarstantis naftos pinigus Azerbaidžanas sparčiai didina karines išlaidas ir šiemet gynybai skiria 8 milijardus litų, dvidešimt kartų daugiau negu 2003-aisiais. Prezidentas Ilchamas Alijevas teigia, kad pasiekė tikslą – Azerbaidžano karinis biudžetas dabar pusantro karto didesnis už visą Armėnijos biudžetą.

Karas dar nesibaigė, sako jis, ir teritorinis vientisumas bus atstatytas, nes negali amžinai tęstis padėtis, kai Armėnija okupavusi penktadalį šalies žemių. Visi Azerbaidžano vadovai daug metų kartoja esantys pasirengę karui. Bet I. Alijevas šiandien sako, kad Azerbaidžanas turi tapti dar stipresnis, ir karinės išlaidos būsiančios svarbiausios, kol Armėnija neišlaisvins azerbaidžaniečių žemių ir bus pasirašytas taikos susitarimas.

Dešimt metų trunkančios derybos dėl tokio susitarimo ir vėl patyrė nesėkmę, kai užvakar žlugo aštuntas Rusijos prezidento organizuotas Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentų susitikimas.

Kaip visada, abi pusės kaltina viena kitą: Jerevanas – kad Baku paskutinę akimirką panoro įrašyti dešimt pakeitimų, Baku – kad Jerevanas tyčia klaidina pasaulį. Armėnija, negalinti prilygti kaimynei karine galia, kliaujasi Rusija – ši įsipareigojo ginti Armėniją nuo užsienio agresijos ir turi savo bazes, bet neaišku, ar kištųsi į Karabacho karą, nes tai ne Armėnijos teritorija.

Maskva šioms deryboms turėjo ir tarptautinį užnugarį – siekti taikos neseniai bendrai su Rusija pareiškimu paragino ir Jungtinės Valstijos bei Prancūzija. O susitikimo išvakarėse prezidentas Barackas Obama asmeniškai skambino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiams.

Vašingtonas sakė, kad tai, ko gero, svarbiausia galimybė per dešimtmetį, o Europos Sąjunga I. Alijevui irgi nurodė labai laukianti pažangos.

Prieš septyniolika metų paliaubomis pasibaigęs nuožmus karas spėjo nusinešti apie trisdešimt tūkstančių gyvybių. Milijonas turėjo palikti namus, daugiausiai azerbaidžaniečių. Dabar Kalnų Karabache, kuris turkiškai reiškia juodąjį sodą, ir kurį armėnai vadina Arcachu, gyvena beveik vien armėnai, bet separatistinio regiono nepripažįsta niekas pasaulyje, net Jerevanas.

Pastaruosius porą metų padėtis ties abi puses skiriančia linija ėmė sparčiai prastėti, o nuo snaiperių ir per susišaudymus žūva vis daugiau karių ir civilių. Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kuriai pirmininkauja Lietuva, šis „įšaldytas konfliktas“ bene pavojingiausias iš visų posovietinių, bet Vilniaus siūlymai atitraukti pajėgas tik pykdo jo šalis.

Susitarimas, dėl kurio nepavyko susitarti užvakar Kazanėje, numatė, kad Armėnija gražintų Azerbaidžanui trylika teritorijų aplink Karabachą, kurias armėnų pajėgos taip pat užėmė per karą. Be to, tarptautinė bendruomenė suteiktų saugumo garantijas, o kada nors ateityje būtų rengiamas balsavimas dėl Karabacho ateities.

Tačiau kai susitarti vis nepavyksta, o Azerbaidžano retorika vis grėsmingesnė, tarptautinės saugumo tyrimų organizacijos sako, kad mažas incidentas karą įplieksti gali bet kuriuo metu, o platus puolimas gali prasidėti per kelerius metus. Ir, priduria ekspertai, šįkart konfliktas gali būti net kruvinesnis negu prieš porą dešimtmečių, o padariniai Europai, daug besitikinčiai iš Kaspijos naftos bei dujų – kur kas rimtesni.