Ar Didžiojoje Britanijoje daugėja rasistinių išpuolių?

Šropšyro regione esančiame Ludlovo mieste sūrio parduotuvėje dirbanti 31-erių metų Alma Milaševičiūtė sulaukė kliento klausimo, kodėl ji dar neišvyko. „Geros kelionės namo“, – pasišaipė ir kitas pirkėjas.

Kitąsyk vyriškis užsipuolė 26-erių metų Esmat Jeraj, kuriai po lavinos keiksmažodžių buvo pasakyta „dingti iš šalies“. Praeiviui nepatiko, jog mergina vilkėjo hidžabą. Tai įvyko jai vykstant į darbą Vaitčepelio rajone Rytų Londone. Jeraj gimė ir užaugo Jungtinėje Karalystėje.

„Jūs juk mokate kalbėti angliškai? – kreipėsi į brazilą Danilą Ventičinką (Danilo Venticinque) virš 60 m. turinti moteris, nugirdusi jį kalbant ispanų kalba su meksikiečių kilmės žmona. – Ar suprantate ką jums sakau? Ši šalis yra mūsų. Mes paliekame Europos Sąjungą. Mums atvykėlių nebereikia.“

Šie ir panašūs įvykiai prasidėjo po referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. Visos trys patyčių aukos pripažįsta, kad šių išpuolių kaltininkai sudaro tik mažumą, ir tiesa ta, kad dauguma britų būtų pasibaisėję išgirdę apie tokį tautiečių elgesį. Visi pasisakantys už kampaniją „Prominent Leave“, kurioje žmonės palaiko idėją, jog Didžioji Britanija turėtų palikti Europos Sąjungą, pasmerkė tokį užgaulų ir fanatišką žmonių elgesį.

Tačiau neapykanta kitataučiams ir toliau kyla. Anot šalies policijos, praėjus keturioms dienoms po referendumo nusikaltimų skaičius dėl neapykantos ar jos kurstymo pakilo net 57 proc.

Didžiosios Britanijos nacionalinės policijos vadovų taryba (NPCC) informavo, jog birželio ir liepos mėnesiais buvo užregistruoti daugiau nei 6 tūkst. atvejų dėl rasistinių išpuolių prieš kitataučius gyvenančius šalyje.

Huntingdono miestelyje buvo išdalintos kortelės su užrašu „Daugiau jokių lenkiškų parazitų“. Šalies policijos teigimu Pilmute lenkų šeima tapo padegimo aukomis dėl rasistinių motyvų. Vakarų Londone lenkiškas prekybos centras buvo išpaišytas rasistiniais grafiti užrašais.

Kyla klausimas, ar neapykantos nusikaltimai šalyje tampa normalu. Nukentėjusieji norėtų tikėti, jog tai tik laikina nusikaltimų banga, kuri greitai nuslūgs.

“Manau, tai greitai liausis, – vylėsi A. Milaševičiūtė. – „Brexit“ buvo didelis įvykis sukrėtęs daugelį iš mūsų.“

Dėl prastai valdomos situacijos ji nusprendė kurį laiką vakarais neiti iš namų.

Neilgai trukus po rezultatų paskelbimo Almą einančia gatve užsipuolė praeivis išgirdęs jos akcentą. Jis šaukė: „Tu esi nelegalė ir viską ką tu darai, yra nelegalu.“ A. Milaševičiūtė tiki, kad tokį elgesį iššaukė „Brexit“ rezultatai.

Pasak Lesterio universitete dirbančios prof. Stevie-Jade Hardy, fanatiškas ir rasistinis elgesys šiuo metu nekelia nuostabos. „Nusikaltimai padaryti iš neapykantos nekyla iš nieko“, – pridūrė ji.

2013 m. gegužės mėnesį buvo nužudytas Didžiosios Britanijos karys Li Rigbis (Lee Rigby). Anot grupuotės „Tell MAMA“, kuri stebi islamofobines atakas, Londone po šio įvykio užregistruoti 109 nusikaltimai prieš musulmonus.

Panaši situacija įvyko ir 2014 metais, kai buvo pasiektas rekordinis 1 179 antisemitinių nusikaltimų skaičius. Organizacija „Community Security Trust“ aiškino, kad tai žmonių reakcija į liepos ir rugpjūčio mėn. kilusius konfliktus Gazoje.

Anot NPCC grupės vadovo Polo Dženasio (Paul Giannasi), įmanoma, jog daromų nusikaltimų iš neapykantos skaičius sumažės, tačiau tam prireiks laiko.

Jis pridūrė, kad jie kyla dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, „Brexit“ daugumai žmonių dar nesibaigė, žiniasklaidoje vis dar dominuoja antraštės apie šį įvykį.  Reikėtų nepamiršti, jog referendumas nebuvo vienintelis svarbus įvykis. Teroro aktai Nicoje ir Miunchene, šaudymai JAV Orlando valstijoje įvyko dar prieš „Brexit“. Dėl to  kaltinti vien „Brexit“ dėl išpuolių būtų neteisinga.

„Rasinių santykių institutas“ ir prieš rasizmą pasisakančios organizacijos „Post-Ref-Rasicm“, „iStreetWatch“ ir „Worrying Signs“ atliko tyrimą ir atrinko 636 pavienius pranešimus dėl rasizmo, ksenofobiško elgesio bei nusikaltimų padarytų iš neapykantos. Šie pranešimai buvo paviešinti socialinėje žiniasklaidoje ir žmonės buvo raginami papasakoti apie matytus nusikaltimus ar pasidalinti savo paties išgyvenimais.

P. Dženasis tvirtino, kad šios ir panašios kampanijos skatina žmones pranešti apie nusikaltimus vykdomus iš neapykantos. „Pastebime vis didesnį liudininkų norą pranešti apie matytus nusikaltimus. Daugelis šalies žmonių yra pasipiktinę dėl tokio tautiečių elgesio“, – pridūrė jis.

Neįmanoma nustatyti, kiek buvo pranešta apie nusikaltimus, ir kiek jų iš tikrųjų įvyko. Numanoma, kad dažniausiai apie iš neapykantos įvykdytus nusikaltimus būna nepranešama.

2015-2016 m. policijoje užregistruoti 52 528 iš neapykantos įvykdyti nusikaltimai. Velse ir visoje Jungtinėje Karalystėje nukentėjusiųjų apklausos rodo, kad realūs skaičiai per metus gali siekti apytikriai 222 tūkst. šios rūšies nusikaltimų įvykdytų nuo 2012 iki 2015-ųjų. Tai įrodo, jog tik apie vieną iš keturių nusikaltimų yra pranešama policijai.

„Atrodo, kad viskas pamažu rimsta, – kalbėjo Jeraj. – Sulaukiau didelio žmonių palaikymo, kurie pritarė, kad šiame pasaulyje neapykantai vietos nėra. Tačiau pažįstu žmonių, kurie vis dar bijo išeiti iš namų.“

Šalies valdžia yra pasiryžusi išspręsti šia problemą. Policijai pavesta užduotis atrasti būdus, kaip įveikti nusikaltimų augimą. Vidaus reikalų ministras ir kiti valdžios atstovai pranešė, jog jie kuria planus kaip sustabdyti Velse ir visoje Jungtinėje Karalystėje vykdomus nusikaltimus iš neapykantos.