Afganistanas (XV). Kai santuoka neatneša laimės

Afganistanas (XV). Kai santuoka neatneša laimės

Šeštadieninio "Vakarų ekspreso" skaitytojams - įspūdžiai iš Afganistano, kuriais dalinasi ten tarnaujantis klaipėdietis Vaidas Bimbiris, LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono viešųjų ryšių karininkas. Jis yra pernai lapkritį Goro provincijoje tarnybą pradėjusios 16-osios Provincijos atkūrimo grupės (PAG) iš Lietuvos pamainos Karių ir civilių bendradarbiavimo grupės karininkas.

Prisimenat - vienas liūdnesnių momentų kuriant šeimą Afganistane yra tai, kad dažniausiai tekama ne iš meilės, o tik vykdant kažkieno valią. Natūralu, kad prievartinės santuokos dažniausiai nevirsta gražiomis meilės istorijomis ir bene geriausiu atveju baigiasi skyrybomis.

Deja, bet būtent sutuoktinių tėvai ne taip retai pastūmėja savo vaikus į nelaimingą santuoką, o kartu ir skyrybų link. Juk ne kas kitas, o tėvai, dar vaikams net negimus ar nesulaukus mokyklinio amžiaus, susitaria dėl būsimųjų vestuvių. Tie patys tėvai, norėdami palaikyti gerus santykius ir sukurti naudingus giminystės ryšius, neretai apvesdina savo vaikus visiškai negalvodami apie jų laimę ir prievartinės santuokos pasekmes. Ir šioje situacijoje visai nesvarbu, kad jaunieji vienas kito gali nemylėti, o kartais net nepažįsta. Svarbesni kiti kriterijai...

Jau minėjome, jog Afganistane pasitaiko atvejų, kai apvesdinami giminaičiai: pusseserė tampa pusbrolio žmona, o dėdė - savo dukterėčios vyru. Todėl visai nestebina, kad prievartinėse santuokose dažniausiai meilės nė su žiburiu nerasi, o kur nėra šiltų jausmų, paprastai nebūna ir tarpusavio supratimo bei palaikymo. Taigi apie bet kokią šeimyninę laimę net neverta kalbėti ir nebent reikia pasidžiaugti, jei smurtas ir žeminimai prievartinėse santuokose nėra kasdienybė.

Prievartinių santuokų rezultatą nesunku nuspėti – skyrybos. Geriausiu atveju... Be abejo, yra ir mums įprastesnių priežasčių skyryboms – kad ir neištikimybė. Nepatikėsit, bet moterys Afganistane daug labiau linkusios į neištikimybę nei vyrai. Turbūt todėl, kad moterims taikoma neištikimybės sąvoka daug platesnė... Ir net nereikia kalbėti apie kūnišką neištikimybę. Kartais gali užtekti ir užsitęsusio akių kontakto ar draugiško pokalbio su kitu vyru.

Neretai pavydžiam sutuoktiniui pamačius savo žmoną "intymiai" besikalbančią su kitu vyru ar besijuokiančią iš svetimo sąmojo nebereikia jokių kitų savo išrinktosios išdavystės įrodymų. Tad ir tokia "neištikimybė" – rimta priežastis skyryboms.

Tačiau jei "nusidėjėlis" – vyras, situacija kiek sudėtingesnė. Retai kada žmona pakels skandalą ir pirmoji pareikalaus skyrybų. Visų pirma, moteris paprašys vyro būti ištikimam. Taip taip, paprašys, o ne lėkštes į sieną daužys. Moteris Afganistane paprastai nelinkusi pati inicijuoti skyrybų, nes jai ne tik bus labai sunku ištekėti antrąjį kartą, bet ir vaikai liks augti su tėvu. Ir labai tikėtina, kad bendruomenė bei pačios moters šeima atstums santuoką išardžiusią dukterį.

Šioje situacijoje geriau pabandyti susitaikyti. Galimas "kompromisinis" variantas arba, kitais žodžiais tariant, "susitaikymas" – žmonos neištikimybė vyrui. Čia kažkas panašaus į "akis už akį, dantis už dantį" principą.

Tačiau net ir šis "susitaikymas" ne visuomet įmanomas, kadangi greta emocinių bei psichologinių skyrybų priežasčių būna ir biologinė. Neretai Afganistane skiriamasi ir dėl to, kad žmona nevaisinga ir negali padovanoti vyrui palikuonio. Ne paslaptis, kad musulmonai gali turėti iki keturių žmonų (ne daugiau, nes visoms turi užtekti sutuoktinio dėmesio) ir vyras savo žmonos nevaisingumo problemą gali išspręsti vesdamas dar kartą – bendruomenė tikrai supras ir net pasveikins. Juk daugpatystė islamo šalyse yra pagarbos vertas dalykas dar nuo senų laikų, kai daug vyrų žūdavo karuose. Esant ženkliai mažesniam vyriškosios lyties atstovų skaičiui vienu metu rūpintis keliomis moterimis buvo sveikintina. Taip pat, jei moteris būdavo nevaisinga ar "nesugebėdavo" pagimdyti berniuko – būsimo kario ir šeimos maitintojo, vyrai vesdavo dar kartą.

Na, ir dabar šios tradicijos ir papročiai ne taip smarkiai pakitę. Nebent tik tai, kad vestuvės Afganistane šiuo metu yra brangus procesas, todėl labiau tikėtina, jog esant ribotoms finansinėms galimybėms vyras greičiausiai išsiskirs su nevaisinga žmona bei ją pakeis ta, kuri galės pratęsti giminę.

Tai kaipgi vyksta skyrybos? Turbūt jau supratot, padėties šeimininkas yra vyras. Norint išsiskirti jam tereikia tris kartus pasakyti žmonai "išsiskiriu su tavimi", ir skyrybų procesas beveik baigtas. Ir jokių teismų ar turto dalinimo. Na, beveik baigtas. Vyras gali ir apsigalvoti... Jei taip nutiks, moteris liks jo sutuoktine. Paprasta: vakare "išsiskiriu", ryte "atsiprašau – apsigalvojau". Taip "išsiskyrinėti" galima tris kartus. Po trečio išsiskyrimo "situacijos kontrolė" pereina į moters rankas. Siekdama patikrinti vyro jausmų tvirtumą bei apsisprendimą išsaugoti santuoką moteris turi "laikinai" ištekėti už kito vyro.

Tokių "laikinų" jaunikių Afganistane netrūksta, kadangi dėl dažnai prastos finansinės padėties nemažai vyrų negali sau leisti nuolatinės santuokos. Taigi laikina santuoka trunka tris naktis, o po jos moteris gali spręsti - ar jai likti su naujuoju vyru, ar grįžti pas pirmąjį. Tačiau net nusprendus pratęsti buvusią santuoką nėra viskas taip paprasta: reikia palaukti tris mėnesius, per kuriuos paaiškės, ar moteris netapo nėščia per tas tris vestuvines naktis. Beje, nėštumas irgi ne problema – moteris gali pagimdyti vaiką, palikti jį auginti "laikinajam" vyrui ir grįžti gyventi su pirmuoju.

Ir jei kažkas pasakė, kad nuo meilės iki neapykantos - tik vienas žingsnis, tai Afganistane nuo santuokos iki skyrybų - vos pusė...

Bus daugiau

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder