Afganistanas (XIX). Ir vėl keliai, mašinos, žmonės

Dabar pakviesiu jus pasižvalgyti po vietinį autoparką bei pristatysiu įspūdingiausių transporto priemonių penketuką - juk dabar madinga sudarinėti įvairiausius reitingų sąrašus.

Penktoji vieta. Visureigis. Dominuoja japoniškos gamybos, o vairo padėtis nėra svarbi: tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje esantis valdymo įtaisas būtinai turės garsinį signalą, kuris neabejotinai paryškins vairuotojo socialinį statusą. Gamybos metai taip pat nėra esminis rodiklis, tačiau visureigio išvaizda turi būti išskirtinė: eksterjeras puošiamas įvairiausių spalvų blizgučiais, o salone dažniausiai neapsieinama be rožinių, žydrų ar kitokių akį traukiančių sintetinių kailiukų. Kuo daugiau tų pūkučių, tuo geriau, todėl dažnai kailiu "apauga" tiek sėdynės, tiek vairas, tiek kitos vidaus apdailos detalės. Beje, spalvinga puošyba neretai būdinga ir policijos automobiliams - meno pojūtį turi ir oficialūs asmenys.

Ketvirtoji vieta. Kupranugaris. Pagrindinė paskirtis - krovinių transportavimas. Dažniausiai kupranugarių savininkais bus klajoklių gentys - kučiai, kurie į Goro provinciją užklysta vėlyvą pavasarį. Kučiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl ant kupranugarių nugarų sutalpinamas ne tik viso gyvenimo turtas, bet ir jauniausi bei vyriausi šeimos nariai.

Trečioji vieta. Sunkvežimis. Vasaros metu pagrindinė funkcija yra krovinių transportavimas, tačiau žiemą sunkvežimiai tampa bene pagrindine keleivine transporto priemone žmonėms, norintiems pasiekti atokias Goro provincijos vietoves. Ir nors dominuoja rusiška sunkioji technika, tačiau išorinė ir vidinė apdaila padaro sunkvežimius sunkiai atpažįstamus.

Antroji vieta. Asilas. Turbūt dar prieš kokius penkerius metus asilas buvo populiariausia transporto priemonė Goro provincijoje, pasižyminti universalumu bei gebanti gabenti kelis kartus už savo svorį sunkesnį krovinį, o atliekant keleivinio transporto funkciją, turinti bent iki trijų sėdimų vietų ant savo siauros nugaros. Ir nors afganų pomėgis marginti savo transporto priemones dažnai neaplenkia ir asilų, tačiau šie lėti kelių stipruoliai labiausiai išsiskiria liūdnomis akimis. Nesidžiaugia, matyt, todėl, kad užsienio "donorams" įžengus į Afganistaną, gan ženkliai pagerėjo kelių kokybė ir asilams teko užleisti populiariausio transporto pirmaujančias pozicijas.

Pristatydamas pirmąją vietą, pasinaudosiu proga ir pasveikinsiu visus plieninių žirgų savininkus su artėjančiu baikerių sezono atidarymu. Taigi, lyderiaujančiose pozicijose Afganistane burzgia motociklai, ir visiškai nesvarbu, kokios galios ir kokio modelio.

Apžvelgdami šią populiariausią transporto priemonę Goro provincijoje ir vėl neišvengiamai pastebėsime išskirtinę motociklų puošybą ryškiaspalviais kailiukais bei kitais blizgučiais. Ne taip retai ant nedidelio kinų ar iraniečių gamybos motociklo vietiniai suranda tris sėdimas vietas, nors teko matyti susispaudusius net ir septynis žmones. Praplėsdami motociklų funkcionalumo ribas, išradingi vietiniai primontuoja priekabą bei trečią ratą - štai turime ir krovininę transporto priemonę.

Bene pagrindinė dviračių motorinių transporto priemonių populiarumo priežastis paprasta - vietinėje rinkoje motociklas kainuoja sąlyginai nedaug - apie 400 JAV dolerių. Mažos brangaus kuro sąnaudos ir galimybė važiuoti siaurais žvyro takais padaro motociklą viena geidžiamiausių transporto priemonių kalnuotoje Goro provincijoje.

Ir labai klystate, jei galvojate, jog dėl šaltų žiemų motociklai nėra pats geriausias pasirinkimas. "Baikerių sezonas" čia tęsiasi ištisus metus - tereikia modifikuoti vairą primontuojant šiltas pirštines, ir jokie speigai tampa nebaisūs.

Bus daugiau