Afganistanas (XIV). Vestuvės, kuriose Mendelsono maršas neskamba

Aqd - sužadėtuvės arba antrasis afganų vestuvių etapas. Ir nenustebkite, bet būtent sužadėtuvių metu jaunikis susipažįsta su būsimaisiais uošviais. Taip taip, galima net sakyti, kad per pačias vestuves! Iki pat šios šventės būsimam žentui nepriimtina lankytis savo išrinktosios namuose ir jos matyti. Na, turima galvoje, viešai bendrauti, todėl meilė turi būti slapta.

Taigi, sužadėtuvės arba vestuvinė pažintis su uošviais - pirmoji oficiali proga pamatyti savo nuotaką. Šios šventės metu jaunikis ne tik formaliai susipažįsta su savo išrinktosios šeima, tačiau ir pripažįstamas kaip oficialus šeimos narys.

Sužadėtuvės organizuojamos jaunosios tėvų namuose arba mečetėje. Į šią šventę atvyksta jaunųjų šeimų artimieji bei būtinai ruošiami ypatingi pietūs - skerdžiama karvė ar avis. Svečių tarpe būtinai turi būti liudininkai ir mula (musulmonų dvasininkas).

Ne, jokio altoriaus ir skambant "taip, pasižadu" skruostais riedančių ašarų. Liudytojų "darbas" ne toks. Jie atstovauja jaunajai oficialiai ją pristatydami jaunikiui ir pastarojo šeimai bei patvirtindami nuotakos apsisprendimą tekėti. Net sužadėtuvių metu būsimoji žmona nekalba, o savo "taip" ištaria liudytojų lūpomis. Mula, išgirdęs jaunosios valią, klausia jaunikio, ar pastarasis sutinka imti į žmonas savo išrinktąją. Po jaunikio trijų vyriškų "taip" skelbiama apie sukurtą naują šeimą. Na, beveik - čia juk tik antras iš trijų etapų.

Taip pat sužadėtuvių metu jaunųjų tėvai susitaria dėl mokesčio už nuotaką, o šį sandorį turi patvirtinti liudininkai ir mula. Suderėjus dėl kainos, patikslinama ir galutinių vestuvių - trečiojo etapo - diena.

Po sužadėtuvių šventės priimta, kad jaunikis gali pasilikti su savo būsima žmona nakčiai. Tačiau ne visada. Konservatyvesnių tradicijų paisančios šeimos draudžia jaunųjų suartėjimą iki pat tos akimirkos, kai nuotaka taps oficialia žmona bei persikels gyventi į jaunikio namus (mano pašnekovas juokiasi - taisyklės tam, kad jas laužytum). Po sužadėtuvių belieka tik išsiųsti kvietimus artimiesiems į galutinę vestuvių šventę.

Pagaliau vestuvės

Labiausiai branginami tie dalykai, kurie sunkiausiai pasiekiami - taip ir ne kitaip būtų galima apibūdinti ilgą ir sudėtingą kelią į santuoką Afganistane.

Niko - trečiasis ir baigiamasis santuokos etapas arba, paprasčiausiai tariant, vestuvių diena. Ši šventė organizuojama tik tada, kai sumokama visa sutarta suma už nuotaką. Apie šį "finansinį įsipareigojimą" reikia pagalvoti dar prieš derantis - juk išsiųstų kvietimų į šventę nesusigrąžinsi. O ir apskritai, didžiulė gėda būtų neįvykdyti savo pažadų ir dėl to atidėti ar atšaukti vestuves.

Na, bet svečiai jau susirinkę, todėl linksminkimės. Vienas pagrindinių šventės organizatorių - jaunikio tėvas. Jis dar vestuvių dienos išvakarėse privalo pasirūpinti vaišėmis ir jas pristatyti į nuotakos tėvų namus. Organizavimo našta dviguba, nes tuoktuvių šventė vyksta tiek jaunosios, tiek jaunojo tėvų namuose. O ir svečiai į vestuves susirinko išvakarėse - kas į jaunikio, kas į jaunosios tėvų namus. Būsimieji vyras ir žmona, kiekvienas su savo svečiais atšvenčia paskutinius savo viengungystės vakarus.

Išaušta rytas - pagaliau ilgai laukta diena. Jaunikis jau vilki šventinį juodą drabužį piron tun bon, o nuotaka pasipuošusi kuklia balta suknele. Dabar šventė kartu su svečiais persikelia į jaunosios tėvų namus, kuriuose jau laukia liudytojai ir mula. Jie dar kartą pakartos sužadėtuvių ceremoniją - tam, kad dar daugiau svečių išgirstų jaunavedžių ryžtingą "taip" bei santuoka, paliudyta didelės minios, būtų tvirtesnė.

Ir jokiais aukso žiedais nesimainoma bei vestuvių tortas nepjaustomas - santuoka šventa savo vidumi, o ne išoriniu blizgesiu. Vakare nuotaka rūpinsis paskutiniais svečiais jau savo vyro namuose - nepaisant jauno amžiaus prasidėjo suaugusiojo gyvenimas.

Bus daugiau