Afganistanas (XIII). Sužadėtuvės, arba Saldainių dalijimo šventė
Beje, lygiai taip pat, kaip įprasta mokėti už žmonas išpirkas ar tekėti vos 15 metų amžiaus, priimtina ir normalu yra santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių. O ir kainas būna lengviau suderėti giminaičiams.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai gerų santykių ir draugystės vardan dėl savo vaikų santuokos sutaria dar šiems net negimus. "Sužadėtuvės" įvyksta, kai tik sužinoma būsimų palikuonių lytis. Basiras pasakojo, kad tokios prievartinės santuokos dažniausiai būna tragiškos: jauni žmonės užauga slegiami vedybinės prievolės ir be jokių šiltų jausmų, todėl apie šeimyninę laimę net neverta kalbėti. Taip ir atsiranda tragiškos istorijos apie smurtą šeimoje, skyrybas ar net žmogžudystes.
Beje, šiurpinančios prievartinių santuokų pasekmės labai lengvai patenka net į tarptautinės žiniasklaidos puslapius, kartu nuspalvinandamos moters padėtį musulmonų šeimoje tamsaus likimo spalvomis. O juk prievartinės santuokos tikrai nėra populiarios Afganistane ir laikui bėgant sutinkamos vis rečiau ir rečiau.
Taip pat, kaip ir kitas retas, bet vis dėlto pasitaikantis "piršlybų" būdas, kai kaina už nuotaką nuderama prievarta ir grasinimais. Tokios priemonės, kurių vis dėlto kartais griebiamasi, taikomos prieš neturtingas ir neįtakingas šeimas. Taip įtakingas jaunikis ne tik pats nusprendžia, kiek verta jo išrinktoji, bet kartais ir išvis išvengia mokesčio už būsimą žmoną.
Na, ir bene paskutinis būdas numušti kainą už nuotaką. Didžiulė gėda šeimai yra turėti nėščią netekėjusią dukrą namuose, todėl tokią stengiamasi ištekinti kuo greičiau.
Ką mes žinome apie jaunikius? Merginos teka 13-15 metų amžiaus, o štai vaikinai šeimų galvomis paprastai tampa būdami 15-25 metų - juk sąvoka "pilnametis" Afganistane turi kitokią prasmę. Kuo vyresnis jaunikis ir kuo jaunesnės nuotakos jis norės, tuo didesnė tikimybė, kad jam už būsimą žmoną reikės pakloti didesnę išpirką. Tėvai savo dukrų vertę žino.
Visai nesenas atvejis, kai čia, Čagčarane, apie 60 metų jaunikis už savo 12 metų nuotaką sumokėjo 60 tūkstančių dolerių. Iš kur tokie pinigai? Visos šeimos, o dažnai ir giminės reikalas yra apvesdinti sūnų. Iš pradžių vyriausiąjį, po to jaunesnį - tokios yra nerašytos, bet griežtos ir tvirtos tradicijos. Pinigai vestuvėms pradedami kaupti nuo pat sūnaus kūdikystės, o kartais ir šiam net negimus. Kiek nesukaupia pati šeima, tiek pasiskolina iš draugų ir artimųjų - Afganistane labai tvirtas bendrumo jausmas. Vieną dieną aš tau padėjau, kitą dieną tu man padėsi - dalijasi vietiniai ir džiaugsmais, ir vargais.
Kokie vestuvių organizavimo ypatumai Afganistane?
Kelias į santuoką iš pažiūros gana paprastas: jauniems žmonėms pamilus vienas kitą ir apsisprendus, jog nori vienas kitam padovanoti savo gyvenimus, iniciatyvos turi imtis vyriškoji pusė. Tačiau tikrai nėra taip paprasta, kaip galbūt pagalvojot - priklaupiau ant kelio, padeklamavau lyrišką eilėraštį apie beribius jausmų vandenynus, užmoviau žiedą ant piršto ir ramiai laukiu, kol parsinešiu žmoną per namų slenkstį.
Ne, Afganistane piršlybų procesas yra kiek sudėtingesnis. Pradėti reikėtų nuo to, kad piršlybose būtinai dalyvauja jaunųjų tėvai, ir paprastai tik jie. Čia yra tikrai nepriimta, kad jaunikis pats vyktų į savo mylimosios tėvų namus prašyti rankos, todėl šiuo klausimu derėtis vyksta vaikino tėvas, dėdė ar bent vyresnis brolis. Jei susitarimas pasiekiamas, nustatoma pirminė vestuvių, arba kitaip antrojo santuokos etapo, data.
Be abejo, sėkmingas piršlybas būtina atšvęsti, todėl visiems aplinkiniams, dažniausiai vaikams, šia proga dalinami saldainiai. "Širnichuri" - taip vadinama saldainių dalinimo šventė, arba pirmasis santuokos etapas.
Rašyti komentarą