Afganistanas (XI). Kodėl vaikai neturi vardų?

Prieš penkerius metus, kai tik ruošiausi savo pirmajai misijai Afganistane, tikrai negalėjau pasigirti žiniomis apie šią šalį - geografijos pamokos mokykloje ir istorijos paskaitos universitete gana mažai atspindėjo dabartinių mano namų realybę. Man buvo tikrai įdomu sužinoti kuo daugiau apie šalį, į kurią aš vykstu, todėl siurbiau visą informaciją, kurią tik galėjau pasiekti: nuo grožinės literatūros ir anekdotų iki dokumentinių filmų ir mokslinių straipsnių.

Be abejo, įdomiausia buvo klausytis jau čia buvusių ir visko mačiusių "veteranų" pasakojimų. Išgirsdavau daug - ir patirtimi alsuojančių bei kraują stingdančių istorijų, ir šiek tiek abejotinų pasakojimų iš serijos "Mama, rašau tau iš degančio tanko". Tačiau ir vienu, ir kitu atveju mano smalsumas buvo nepasotinamas. Juk man tebuvo 24 metai, o aš ruošiausi vykti į Afganistaną - šalį, kurioje, pasak žiniasklaidos, nebuvo nė minutės be savižudžių, viešų egzekucijų, šaudymų ir bombų sprogimų.

Buvo nuoširdžiai įdomu, kuriuose pasakojimuose teisybė, o kurios istorijos praskiestos fantazija ir prasimanymais. Vienas įdomesnių, tačiau tuo pačiu ir liūdnai šokiruojančių dalykų, kurį išgirdau, buvo apie Afganistano vaikus: "Iki penkerių metų jiems neduodami vardai, nes vos kas antras sulaukia savo penktojo gimtadienio".

Ir iš tikro - vos atvykus ir pamačius purvinus, apdriskusiais drabužiais ir basomis kojomis lakstančius vaikus, pirmasis įspūdis piršo mintį, kad ne tiek jau daug mitų ir legendų apie Afganistaną atsivežiau savo galvoje. Vis dėlto laikas ir nuolatinis domėjimasis vietinio gyvenimo subtilybės parodė, kad nemažai daliai žinomų "faktų" buvo lemta subliūkšti kaip balionams antrą dieną po gimtadienio šventės...

Vaikams vardus tikrai duoda. Yra priimta, kad naujagimis apdovanojamas vardu per pirmąsias 3-5 dienas po gimimo, o kad ir kaip trūktų tėvams fantazijos renkantis pastarąjį, po 7 dienų vaikui vardas turi būti suteiktas privalomai. Tokie musulmoniško gyvenimo būdo reikalavimai.

Lyg jau ir būtų sugriautas mitas apie vardų neteikimą vaikams, jei ne kai kurios įdomios detalės. Vardai yra, bet pačių vaikų nėra! Nepagalvokit, kad man pasimaišė - tiesiog noriu pasakyti, kad naujagimiai dažniausiai niekur neregistruojami ir jokie vaiko gimimą liudijantys dokumentai neišduodami. Ir taip oficialiai vaikas "neegzistuoja" iki mokyklinio amžiaus - 5-8 metų.

Norint išleisti vaiką į mokyklą, būtina jį užregistruoti, suteikti asmens kodą, duoti vardą... Va tai ir įdomu: oficialų vardą vaikas paprastai gauna tik prieš pradėdamas lankyti mokyklą, o tai reiškia, kad iki to momento jis buvo "bevardis". Na, oficialiai. Ir dar - neretai tėvų suteiktas vardas pirmosiomis dienomis po gimimo skiriasi nuo oficialaus. Vis dėlto yra didelė tikimybė, kad bene į kas antrą sutiktą vyrą ar berniuką kreipdamasis Abdula ar Muhamedu, neapsiriksi....

Beje, kodėl taip skiriasi amžius, nuo kurio vaikai pradeda lankyti mokyklą? Ogi dėl tos pačios priežasties - naujagimiai neregistruojami, o tai reiškia, kad ir gimtadieniai nežinomi. Na, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui "pasiseka" gimti per kokią reikšmingą šventę. Bet ir tai - kartais gimimo diena žinoma, o gimimo metai "pasimeta"... Dažniausiai žinoma tik apytikslė gimimo data, tad jei tris kartus per tris dienas afgano pasiteirautum jo apie nugyventus metus, labai tikėtina, kad visus tris kartus jo atsakymas apie amžių būtų skirtingas.

Taigi, paprasčiausiai pradinis mokyklinis amžius nustatomas pagal vaiko ūgį, išvaizdą, o labiausiai pagal finansines tėvų galimybes aprūpinti pirmoką knygomis, sąsiuviniais, rašikliais. Ir batais... Jie būtini iki mokyklos nueiti dažnai nemažą atstumą...

Nukeliavus į atokesnius Afganistano kaimus mano atsivežtas mitas apie vaikus be vardų iki penkerių metų amžiaus įgauna dar daugiau pagrįstumo... Ypač čia, Goro provincijoje, kur ypatingai atšiaurios žiemos ir kur skurdas yra ženkliai didesnis nei bet kokia neturto riba pagal vakarietiškus gyvenimo standartus.

Basi ir vienmarškiniai 20 laipsnių šaltyje sniego kilimu lakstantys vaikai, nežinantys tyro vandens skonio ir neragavę visaverčio maisto - vos keli realios kasdienybės epizodai. Tad nenuostabu, kad tikrai ne kiekvienas šių vaikų sulauks savo 5-ojo gimtadienio ir to momento, kai prieš einat į mokyklą jam bus suteiktas oficialus vardas...

Bus daugiau