30 proc. Latvijos emigrantų neplanuoja grįžti į tėvynę

Inta Mierinia, Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto mokslininkė, teigia, kad 4 proc. užsienyje gyvenančių latvių planuoja grįžti per šešis ateinančius mėnesius, 12 proc. - per ateinančius penkerius metus, 14 procentų teigė, kad jie sugrįš išėję į pensiją, o dar 40 procentų teigė, kad jie galėtų grįžti, jei tik būtų palankios aplinkybės.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Latvijos emigrantų troškimas grįžti į Latviją neišblėso, komentavo I. Mierinia. "Situacija pasikeistų, jei tik žmonės galėtų uždirbti pakankamai ir remti savo šeimas. Tuomet galėtų grįžti daugiau tautiečių, nei tie, kas tai planuoja padaryti dabar", - sakė ji.

Per pastarąjį dešimtmetį į kitas šalis emigravo apie 220 tūkst. Latvijos gyventojų, be to, šiuo metu daugiau kaip 10 procentų latvių gyvena užsienyje. "Emigracijos tempai per pastaruosius kelerius metus sulėtėjo, tačiau vis dėlto skaičius toliau didėja. Mes pastebėjome, kad tarp visų registruotų emigrantų didėja jaunų žmonių dalis, yra ištisų šeimų, emigruojančių iš Latvijos, - kalba specialistė. - Tačiau didžioji dalis Latvijos diasporos dar laiko save Latvijos dalimi. Jų šalis neprarado. Visgi jų vaikai asimiliuojasi (kitose šalyse) ir palaipsniui praranda savo latvių kalbos žinias". Jos kolegė Inesė Supulė sutinka: nors 70 procentų latvių, gyvenančių užsienyje, nori, kad jų vaikai gerai kalbėtų latviškai, o dar 21 proc. nori, kad jų vaikai bent žinotų, kaip kalbėti latvių kalba, tačiau jų vaikai linkę įsisavinti vietos kultūrą užsienyje. Valstybė galėtų teikti daugiau paramos Latvijos tapatybės ir kalbos stiprinimui, tiki tyrėjos.

I. Supulė pridūrė, kad Latvijos emigrantai ir toliau palaiko glaudžius ryšius su Latvija. 63 proc. respondentų (iš jų 71 proc. latvių ir 49 proc. ne latvių kilmės anksčiau šalyje gyvenančių asmenų) sako turintys glaudžių ryšių su Latvija. 67 proc. reguliariai seka Latvijoje vykstančius pokyčius, 91 proc. turi šalyje draugų, 71 proc. susitinka su savo draugais ir artimaisiais, kurie gyvena Latvijoje, 63 proc. švenčia "Ligo!" šventę, 62 proc. ir toliau klausosi latviškos muzikos.

Tiesa, Latvijos diasporos nuomonė ir pasitikėjimas Latvijos vyriausybe yra pražūtingas - 56 procentų respondentų teigė, kad paprašyti įvertinti suteiktų vyriausybei iš dešimties taškų nulį, o vidutinis balas yra 1,5 punkto. "Šie žmonės mano, kad Latvijos vyriausybė nesuinteresuota jais rūpintis", - sako I. Mierinia.

Michailas Hazanis, Latvijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius, mano, kad latvių emigrantai užsienio šalyje laimingesni dėl savo gyvenimo, finansų, darbo ir namų. "Be to, dauguma emigrantų iš Latvijos yra laimingesni dėl savo gyvenimo, palyginti su vietos gyventojais konkrečiose šalyse", - sakė profesorius.

Trys ketvirtadaliai tų, kurie išvyko iš Latvijos 2000-2014 metais, yra patenkinti tuo, kaip jie gyvena, tik mažiau kaip 10 procentų - ne. "Mūsų emigrantai sugeba kurti normalius santykius su kitais žmonėmis" savo bendruomenėse, sakė M. Hazanis.

Tiek M. Hazanis, tiek ir I. Mierinia pastebi, kad emigracija ir Latvijos diaspora užsienyje turėtų būti ne problema, o galimybe plėtoti glaudesnius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius.

"Viena iš labiausiai stebinančių tyrimo išvadų tapo tai, kad 25 procentai Latvijos emigrantų planuoja ateityje įsteigti įmonę Latvijoje, ar ketina bendradarbiauti su kitais Latvijos gyventojais", - sakė M. Hazanis ir pridūrė, kad tai prisidėtų prie ekonominės plėtros šalyje.