2010-ieji pretenduoja patekti tarp trejų šilčiausių metų nuo 1850-ųjų

Nors dabar, kai didžiulė dalis Europos skendi sniege, šio regiono gyventojams tai gali pasirodyti neįtikėtina, mokslininkų skaičiavimai rodo, kad 2010-ieji pretenduoja patekti tarp trejų šilčiausių metų nuo 1850-ųjų, kai buvo pradėta stebėti ir fiksuoti temperatūra. Tokius duomenis pateikė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO).

Kurioje šilčiausių metų vietoje atsidurs 2010-ieji, galutinai paaiškės tik kitų metų, kai bus aiškūs ir išanalizuoti šių metų lapkričio ir gruodžio duomenys, pradžioje. Bet preliminarūs duomenys rodo, kad šių metų lapkričio temperatūros buvo panašios į užfiksuotąsias 2005-aisiais, vadinasi, 2010-ieji yra pakeliui rekordinių metų link, teigia PMO.

Pastarasis dešimtmetis yra laikomas šilčiausiu matavimų istorijoje. Skaičiuojama, kad nuo 2001-2010 metų vidutinė temperatūra buvo 0,46 laipsnio didesnė už 1961-1990-ųjų vidurkius ir 0,03 laipsnio didesnė už 2000-2009 metų vidurkį, o tai reiškia, kad jos vidurkis buvo aukščiausias tarp kada nors užfiksuotų.

Neįprasta šiluma užfiksuota dviejuose didžiuliuose regionuose. Pirmasis apima didžiąją dalį Kanados ir Grenlandijos. Preliminariais duomenimis, vidutinė metinė temperatūra 3 laipsniais viršijo normą Vakarų Grenlandijoje ir Kanados šiaurės rytinėje dalyje. Antrasis regionas, kur buvo užfiksuotos karščio anomalijos, apima Šiaurės Afriką ir Pietų Aziją, ten temperatūra normą viršijo 1-3 laipsniais. Šilčiausių metų rekordai buvo užfiksuoti daugelyje tų regionų vietų, tarp jų ir mūsų poilsiautojų pamėgtose Turkijoje ir Tunise.

Šiauriniame planetos pusrutulyje buvo stebimos karščio bangos. Stipriausiai jos pasireiškė Vakarų Rusijoje. Jau nuo pat gegužės Maskvoje temperatūra viršijo normą, o alinantis karščio pikas tęsėsi pusantro mėnesio, nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Maskvoje liepos temperatūra 7,6 laipsnio viršijo normą. Liepos 29-ąją mieste buvo užfiksuotas karščio rekordas. Tądien užfiksuotas 38,2 laipsnio karštis. Net 33 dienas iš eilės tos srities gyventojus alino 30 laipsnių ar net didesnė kaitra.

Skaičiuojama, kad nuo karščių Maskvoje mirė 11 tūkst. žmonių. Kaitrą lydėjo miškų gaisrai, sausra, naikinusi derlių.

Nuo karščių kentėjo ir kaimyninės šalys. Aukščiausios temperatūros užfiksuotos Suomijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, rekordiškai šiltos naktys buvo dalyje Pietryčių Europos, pavyzdžiui, Serbijoje.

Labai karšta vasara buvo ir daugelyje kitų Eurazijos vietų, Šiaurės Afrikoje. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose temperatūra gerokai viršijo įprastą, ir tai prisidėjo prie to, kad visoje Rusijoje ši vasara paskelbta karščiausia. Karščio rekordai užfiksuoti ir Japonijoje bei Kinijoje.

Prieš liūčių sezono pradžią anomalūs karščiai užfiksuoti Pietų Azijoje. Pakistane pasiektas karščio rekordas. Gegužės 26 dieną Mohenjo Daro mieste užfiksuota 53,5 laipsnio temperatūra. Tai yra aukščiausia išmatuota temperatūra Azijoje bent jau nuo 1942 metų.

Ekstremaliai karšta buvo Šiaurės Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje. Pavyzdžiui, Saudo Arabijos Jados mieste buvo užfiksuota 52 laipsnių kaitra, Kataro sostinėje Dohoje - 50,4 laipsnio, Maroko mieste Taroudante - 47,7 laipsnio.

Vis dėlto kai kuriose vietose šie metai buvo ir vėsesni nei įprastai. Žemesnė už normą temperatūra užfiksuota - vakarinėje ir vidurinėje Sibiro dalyje, Rusijoje, kai kur Pietų Amerikos pietinėje dalyje, Australijos glūdumoje, dalyje Šiaurės ir Vakarų Europos, rytinėje Kinijos dalyje, ir pietrytinėje Jungtinių Valstijų dalyje.

Šalčiausi metai nuo 1996-ųjų gali būti užfiksuoti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje. Labiausiai tam įtakos turi šaltas žiemos laikotarpis, teigia meteorologai.

Šalta žiema buvo beveik visoje Europoje, išskyrus Viduržemio jūros regioną, azijinėje Rusijos dalyje, išskyrus Tolimuosius Rytus, ir Mongolijoje.

Šie metai pažymėti daugybe ekstremalių reiškinių. Pakistaną sukrėtė didžiausias jo istorijoje potvynis, kilęs dėl stiprių liūčių. Per potvynį žuvo 1500 žmonių, daugiau nei 20 mln. gyventojų turėjo išsikelti, buvo apsemta didžiulė dalis žemės, kuri buvo naudojama žemės ūkiui. Jungtinės Tautos šį potvynį pavadino didžiausia šių laikų humanitarine krize. Dėl itin stiprių liūčių didžiuliai potvyniai kilo ir Vakarų Indijoje, Kinijoje, Korėjos pusiasalyje. Nuošliaužos Kinijos Gansu provincijoje nusinešė daugiau kaip 1400 gyvybių.

Kol dalį Azijos lietus skandino, kita dalis - troško nuo sausrų. Šiaurės Rytų Indijoje ir Bangladeše buvo užfiksuotas sausiausias liūčių sezonas nuo 1994-ųjų.

2009 metais ir 2010 metų pradžioje nuo sausrų, o dėl jų ir karščių kilusių gaisrų kentėjo Pietvakarių Kinija. Metų pradžioje sausra buvo užfiksuota ir Pakistane. Jungtinėje Karalystėje sausio-liepos laikotarpis buvo sausiausias nuo 1929 metų. Situacija pagerėjo prasidėjus vasariniams lietums.

Dalis Amazonės baseino stipriai nukentėjo nuo sausros, kuri buvo kilusi liepą-rugsėjį Šiaurės vakarų Brazilijoje. Amazonėje ir viename jos didžiausių intakų Rio Negro yra užfiksuoti žemiausio lygio rekordai.

Tuo metu, kai Ramiojo vandenyno šiaurėje buvo sąlyginai ramu, Šiaurės Atlante buvo ypač aktyvus sezonas su 19 audrų ir 12 uraganų.

Stipriausias šių metų tropinis ciklonas buvo pavadintas "Megi", kuris kirto Šiaurės Filipinams spalį. Tai buvo stipriausias ciklonas nuo 2005 metų. "Megi" pridarė daug žalos Filipinams, daliai Kinijos, tačiau nusinešė sąlyginai nedaug žmonių gyvybių.

Tuo tarpu ciklonas "Tomas" pasiekė tik antrą kategoriją pagal intensyvumą, tačiau sukėlė lietus, kurie prisidėjo prie choleros epidemijos plitimo Haityje.