Vėjas iš jūros... ir nieko daugiau

Tad ne veltui Klaipėdos trečiojo amžiaus universitetas, palydėdamas Senjorų metus, ir ansamblis "JūrAinė" pagarsino šūkį - "Vėjas iš jūros ... ir nieko daugiau". Ir iš tiesų, norisi prisiminti vakarą I. Simonaitytės bibliotekos renginių salėje - meni tą pakilią nuotaiką, tuos draugiškus pokalbius, tą nemeluotą kolektyvo meilę lietuviškai dainai, nebepastebint nei savo baltos galvos, nei negalios, lydimos lazdos ar vaikštynių, nei laiku neišgertų kasdieninių vaistų.

Jūros spalvomis pasipuošė mūsų "JūrAinė" ir nuplaukė į koncertų salę. O ir kolektyvo repertuaras toks artimas mūsų amžiui, kiekvieną dainą norėjai dainuoti drauge su ansamblio atlikėjais: "Tylūs, tylūs vakariele", "Tu prisimink", "Kur Šatrija, Rambynas", "Kur balti keliai"...

Baritono Vytauto Kliukinsko solo atlikta lietuvių liaudies daina "Tam gojely" palietė ir sudrebino širdis, o siela ploja delnais ir dainuoja. Su meile atliekama daina "nuskandino" senjoriško amžiaus tarpsnius.

Renginys kartu su bibliotekos renginių atsakinga darbuotoja Vida Narijauskiene tiesiog preciziškai, viską apmąsčius buvo organizuotas iš anksto palaikant ryšius su kolektyvu, įtraukus į darbą nemažą skaičių aktyvių narių. Už tai derėjo padėkoti vadovei Virginijai Manšienei ir renginio vedėjai Jūratei Župerkienei. Pastaroji ir paskelbė koncerto pradžią, šūkį, eigą.

Ansamblio atliekamos dainos "Vėjas iš jūros", "Vasaros šokis", "Pensilvanijos polka" džiugino klausytojus ir atlikimo meistriškumu, ir originalumu, ir dainų specifika.

Paskutinį akordą "nuspaudė" daina "Prie gintaro jūros". Esantys salėje sustoję nuoširdžiai dėkojo linkėdami ir toliau neprarasti energijos, bėgantį laiką išnaudoti prasmingai, skandavo paprastą lietuvišką AČIŪ.

Nei nuovargio, nei blogos nuotaikos - visi JAUNI!