Vaikų elgesys - tėvų veidrodis

Nežinau, kas dėl to kaltas, kad vos dešimties metų vaikas jau yra nesukalbamas, elgiasi visiškai netinkamai viešoje erdvėje. Manęs jau tikrai nebestebina tokių, dar visai mažų vaikų kalbos kultūra, kurioje gausu keiksmažodžių, kurių prasmės jie aiškiai dar net nesuvokia. Tikrai nebesistebiu pagarbos vyresniajam nebuvimu, bet paskutinis mano pastebėtas dalykas privertė rimtai stabtelėti ir pagalvoti.

Važiuojant miesto 3-iojo maršruto autobusu susidūriau su penketu mokyklinio amžiaus berniukų. Okupavę autobuso galines sėdynes, neleisdami atsisėsti vyresnio amžiaus žmonėms, jie linksmai šūkavo. Įprastai aš niekada nesiklausau, ką tokie vaikai plepa, tiesiog klausau muziką, tačiau šį kartą negalėjau likti visai nuošalyje - visas autobusas aidėjo keiksmais.

Pavažiavę kelias stoteles centro link berniukai susigalvojo sau pramogų. Triukšmingiausias jų nuėjo ir atsisėdo prie vienos studentės ir ne pačiais maloniausiais žodžiais paklausė, ar šioji negalėtų jam duoti savo telefono numerio. Šiai atsakius, kad jam reikėtų pasiieškoti kitų pramogų, pasipylė gausa keiksmų. Ta pati situacija pasikartojo su dar keliomis merginomis.

Važiuojant toliau "linksmybės" įsisiūbavo dar labiau. Triukšmadariai ėmėsi kitos veiklos. Tai pavadinčiau - "nusisuk galvą autobuse". Didysis triukšmadarys, padrąsintas likusių vaikų, vertėsi kūlversčiais tarp autobuso sėdynių priekio link. Neužtenka to, kad jis pats rizikavo susižaloti, dar sugebėjo versdamasis savo kojomis kliudyti senyvą moterį. Vėl pasipylė juoko banga ir keiksmažodžių gausa.

Vienas pašalinis vaikas, ne iš šios padaužų grupės, pajudėjo autobuso durų link. Kol jis žingsniavo, didysis padauža pakišo tam berniukui koją ir šis nugriuvo autobuso viduryje. Po viso to nuaidėjo patyčių juokas.

Suprantu, kad vaikai būna pasiutę, neramūs, bet šitoks elgesys tikrai nėra norma. Aš drįsčiau apeliuoti į tų vaikų tėvus. Vaikų elgesį lemia tikrai ne genetiškai modifikuoti produktai ar kosminės jėgos, bet ne kas kita, kaip tėvų auklėjimas ir rodomas pavyzdys.

Dažnas tėvas teisintųsi, kad neturi laiko, kad šviesti vaikus yra mokyklos pareiga, tačiau, mano nuomone, auklėjimas prasideda ne kur kitur, o namuose. Jei nesistengiama vaiko išauklėti mandagiu ir geru žmogumi prieš išleidžiant į mokyklą, tai nereikia norėti, kad mokytojai juos paverstų angelais. Todėl aš manau, kad tėvai turi atsakyti už savo atžalų elgesį viešoje erdvėje.

Kiekvienas miestietis turi teisę į ramų ir saugų važiavimą autobusu, į pagarbą. Neduok Dieve, toks padauža pasimaišys tikrai piktam žmogui, o paskui tėveliai bėgs rašyti pareiškimus, kad kažkas jų vaiką nuskriaudė.