Vadinkime daiktus jų vardais

1252 m. atsibastę okupantai savo būstinę prie Danės žiočių pavadino Memelburgu, vėliau sutrumpinę iki Memelio vardo. Taip vietiniai kuršiai vadino marių protaką.

Kaip tvirtina archeologai, miesto pakraščių gyvenvietės Žardė, Purmaliai, Laistai sudarė galimybę miestui prie Danės žiočių atsirasti. Dar prieš ordino atėjimą prie Žardės XII-XIII a. buvusi kuršių gyvenvietė ir pilis.

Skiriamus milijonus litų reikėtų panaudoti ne autentiškai okupantų tvirtovei atstatyti, o kaip būsimą miesto kultūros židinį. Turime geriausią pavyzdį, kai buvusi Kopgalio tvirtovė tapo plačiai žinomu kultūros objektu Lietuvoje ir už jos ribų.

Jau prieš keletą amžių pilis buvo pačių ordino palikuonių nugriauta, o medžiagos panaudotos miesto statybose. Atstatydami kryžiuočių pilį mes lyg pateisiname ordino darytas kuršių ir žemaičių skerdynes. Jei ne kryžiuočių įsibrovimas į mūsų pajūrį, galimas daiktas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būtų atsigręžusi į jūros pusę.

Statykime ir atstatykime tautų kultūros paminklus, kurie vienija tautas, o ne karinius okupantų objektus, skiriančius tautas.

Jūrų muziejus ir delfinariumas, Taravos Anikė, Klaipėdos universitetas ir raudonieji miesto centriniai pašto rūmai džiugina akis ir "dūšią".

Ten, kur klesti kultūra, ten grožio ir žinių lobynas.