Tyvuliuojantys stebuklai. Ar pažįstame juos?

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 1972 metais Stokholme vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aplinkos problemoms spręsti.

Konferencijos dalyviai iš 115 šalių pareiškė, kad gamtos ištekliai,
įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms.

Lietuva šioje asamblėjoje nedalyvavo. Tais metais mūsų šalyje intensyviai buvo teršiama, niokojama aplinka ir mažai kas galėjo kalbėti apie būtinybę ją saugoti. Tačiau tik sulaukus laisvės varpo gaudesio, nuo 1992 metų, šią dieną žaliųjų iniciatyva imta minėti ir mūsų valstybėje.

Senovės lietuvių pasaulėvaizdyje žmogų supanti gamta - medžiai, akmenys, kalnai, upės, ežerai - buvo tarsi dievybės, nuo kurių priklauso žmogaus būtis. Suprasdamas, kad vanduo lemia viso gyvojo pasaulio egzistavimą, žmogus gerbė ir saugojo vandenį. Bet tai - praeitis.

Dabar mes retai susimąstome, kad Žemėje niekada nebus daugiau vandens negu jo turime dabar. Vanduo nuolat keliauja tarp Žemės ir atmosferos, jo kiekis nesikeičia, tačiau paskutinį šimtmetį labai keičiasi vandens kokybė - jis vis labiau užteršiamas. Gėlo vandens trūkumą 2025 metais pajus du trečdaliai Žemės gyventojų. Vanduo taps tokia pati vertybė, kaip ir nafta.

Galime tik džiaugtis, kad gyvename nuo seno vadinamoje ežerų ir upių šalyje. Lietuva turi 29 tūkst. upių, kurių bendras ilgis - 64 tūkst. km, 2800 ežerų, dar 10 tūkst. smulkių tvenkinių ir kūdrų.

Liūdna, tačiau turime pripažinti, kad didesnė dalis mūsų upių, ežerų yra daugiau ar mažiau užteršti. Į paviršinius vandenis per metus išleidžiama apie 4000 mln. kub. m nuotekų. Upės dažnai savo nešvarius vandenis nuplukdo į Baltijos jūrą. Tai paskutinė teršalų kaupimosi stotelė.

Miesto vandens telkiniams reikia daugiau dėmesio.

Pasaulinė aplinkos apsaugos diena yra gera proga stabtelėti, pamąstyti apie Žemę, kurioje gyvename, apie gamtosaugos problemas, kurių sprendimas priklauso nuo mūsų visų. Šiek tiek jau keičiasi mūsų požiūris ir elgsena santykiuose su gamta į gerąją pusę, tačiau daugybė faktų įrodo ir primena, kad privalome nusiteikti saugoti gamtą rimčiau, atsakingiau.

Ar pažįstame savo miesto vandens telkinius? Ar saugome ir mylime juos?

Nors Danė yra tarsi miesto simbolis, neakcentuojama, kad ši upė yra sunkus ligonis ir jai reikia visų gyventojų, ne vien tik gamtosaugos specialistų, pagalbos. Per 700 metų Danė išsaugojo savo vandenų skaidrumą ir patrauklumą, tačiau per pastaruosius 30-40 metų žmogus sugebėjo ją taip užteršti, kad upėje nebegalima maudytis, joje katastrofiškai sumažėjo žuvų ištekliai, upė tapo nepatraukli gyventojams, rekreacijai pakrantės beveik netinkamos. Jau daugiau kaip 10 metų vyksta ryžtingi Danės upės taršos mažinimo, švarinimo darbai,tačiau jau tapo aišku, kad sugrąžinti pirmykštį žavesį Danės vandenims dar reikės ne vieno dešimtmečio.

Kol kas ginčijamasi, ar Trinyčių tvenkinį laikyti gamtinės, ar dirbtinės kilmės. Išanalizavusi Danės upės kilmę, istoriniuose dokumentuose aptikau, kad šios upės atšakos XVI a. buvo dabartinio tvenkinio plote. Žmonės pastatė užtvanką ir taip suformavo vadinamąjį Trinyčių tvenkinį. Dabar tai didžiausias tvenkinys mieste.

Mumlaukio, kartais dar vadinamo Aulaukiu, ežeras yra Girulių girios teritorijoje, tačiau visai šalia Liepojos gatvės. Šis paslaptingas gamtinės kilmės ežeras iš tikro mažai pažįstamas. Mažai kas žino, kad jo paviršių vasarą papuošia ypatingos rūšies ir grožio vandens lelijos. Gausybė vandens paukščių pamėgo jį, nors vanduo nėra pačios geriausios kokybės. Jis irgi užterštas.

Miesto centre esantis Jono kalnelio tvenkinys 1992-1994 metais buvo išvalytas, nes vanduo buvo taip užterštas, kad kėlė pavojų aplinkai ir žmonėms. Iš tvenkinio buvo ištraukta šimtai tonų šiukšlių.

Be šių vandens telkinių, turime ir gamtinės kilmės ežerėlius Šilutės plente, prie "Klaipėdos energijos". Gaila, kad jis iki šiol neturi pavadinimo. Aplinką puošia ir Žardės mikrorajone, Reikjaviko gatvėje, Draugystės parke esantys vandens telkiniai.

Pažinti juos, regis, taip nesunku, tačiau pernai dienraštyje "Vakarų ekspresas" surengta viktorina parodė, kad dar labai daug reikia skleisti informacijos, sudominti žmones, kad jie daugiau žinotų apie miesto vandenis.

Šiuo tikslu asociacija "Žalia banga" birželio 5 dieną, 9.30 val., prie Mumlaukio ežero, viešbutyje "Parkas", rengia seminarą. Kviečiame besidominčius šiuo vandens telkiniu atvykti. Bus galimybė dalyvauti ekskursijoje aplink ežerą, sužinoti jo istoriją. Susirinkusieji diskutuos, kaip atrasti galimybių sutvarkyti ežero pakrantes, išgrąžinti jas.

Dalia ŽUKIENĖ, asociacijos "Žalia banga" pirmininkė