Pritariu publikacijai "Šuo Lietuvoje svarbiau už žmogų". Turėjau progą ir aš tuo įsitikinti, kai su šeima apsigyvenome savo name Klaipėdoje. Jau pirmą naktį likome be miego dėl šalia mūsų sklypo, beveik po mūsų namo langais, pririšto didžiulio kaimyno vilkšunio. Skalijo tas šuva, regis, nuo kiekvieno lapo krustelėjimo. Prasikankinę taip keletą mėnesių, nutarėme eiti kalbėtis su kaimynais. Gal supras. Gal atjaus.
Kur tau! Mums buvo arogantiškai atšauta, jog šuniui ši vieta labai patinka ir niekur jo dėl mūsų neperkels. Vėl kankinomės. Tol, kol senyvam ir sergančiam šeimos nariui nuo nuolatinio neišsimiegojimo pradėjo šlyti sveikata ir net ištiko insultas. Tuomet pagalbos kreipiausi į policiją. Apylinkės inspektorius pažadėjo padėti. Laukėme savaitę, mėnesį, pusmetį... niekas nepasikeitė. Tada nuėjau į savivaldybės Sveikatos skyrių, kuriame pirmas klausimas buvo, ar aš pati turiu šunį. O toliau - komentaras, kad dėl vienų mūsų skundo jie tikrai nieko nedarys (suprask, šuo svarbiau už mūsų sveikatą).
Problema vis dėlto tąkart išsisprendė. Per dvi dienas. Tačiau tik po to, kai kreipiausi į aukštą policijos pareigūną. Bet taip ir liko neaišku, kodėl turėjome nueiti tuos kryžiaus kelius, sugadinti tiek nervų, kad apgintume savo teisę į poilsį. Stebėjosi tuo ir mūsų svečiai iš JAV. Sakė, pas mus antrą dieną po oficialaus įspėjimo tokį vilkšunį išsivežtų policija arba gyvūnų globos organizacija.
Taip yra normaliame, civilizuotame pasaulyje. O Klaipėdoje tyčiojimasis tapo norma. Lyg šiais laikais nebūtų civilizuotesnių apsaugos priemonių už šunis. Analogiška situacija ir daugiabučiuose - vieni įsigyja keturkojį žaisliuką, o aplinkiniai kankinasi nuo jo lojimo ar kaukimo. Galbūt todėl pas mus tiek daug sergančiųjų, kad nepaisoma higienos normų, nėra sveikatos prevencijos, o tarnybos, kurios turėtų rūpintis mūsų sveikata, regis, tik imituoja darbą.
Dalia, Klaipėda
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą