Smurtas prieš gyvūnus - jūsų augintinius

Manau, ne kiekvienas ryžtasi kažką daryti, ir tai yra labai blogas mūsų visuomenės požiūris. Priimdami bet kokį augintinį į savo šeimą (namus) turime prisiimti atsakomybę už jį. Turime juo rūpintis ir globoti.

Smurtas yra neleistinas nei gyvūnų, nei žmonių atžvilgiu. Augintinis yra mūsų šeimos narys, paguoda, viltis, kai kuriems - net visas gyvenimas, tad savo pykčio ar nepasitenkinimo negalima nukreipti į bejėgius gyvūnus, nesvarbu ar tai mūsų pačių, kaimyno ar draugo gyvūnas.

Šiuo metu smurto atvejų prieš gyvūnus padaugėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Iškyla klausimas: ar Lietuvoje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais?

Atsakomybė už  žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta dviejuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnyje ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje. Abi teisės normos labai panašios – numato atsakomybę asmeniui, žiauriai pasielgusiam arba kankinusiam gyvūną. Skirtumas tas, kad jei gyvūnas dėl žiauraus elgesio suluošinamas ar net žūsta, arba asmuo už gyvūno kankinimą per vienerius metus pakartotinai traukiamas atsakomybėn – kyla jau kur kas griežtesnė – baudžiamoji atsakomybė. Toliau šių teisės normų turinį atskleisime plačiau. Į gyvūnų, kuriuos saugo šios teisės normos, ratą patenka visi laukiniai ir naminiai gyvūnai:  tiek stuburiniai, tiek bestuburiai; tiek paukščiai, tiek ir žuvys.

Kas laikoma kankinimu/ žiauriu elgesiu su gyvūnais?

Žiaurus elgesys su gyvūnais gali pasireikšti bet kokiu netoleruotinu elgesiu, kuriuo demonstruojama savivalė, negailestingumas, nepasitenkinimas gyvūnu ar gyvūnais. Neįmanoma pateikti baigtinio žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašo, tačiau dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai yra šie:            

• Gyvūnų mušimas;
• Gyvūnų žalojimas;
• Gyvūnų marinimas badu;
• Gyvūno laikymas kenksmingomis sąlygomis (kai gyvūnas negali judėti ir pan.);
• Vertimas gyvūną per ilgai dirbti;
• Peštynių bei kitų panašių azartinių žaidimų organizavimas;
• Iškreiptų seksualinių poreikių tenkinimas su gyvūnais;
• Gyvūnų marinimas skandinant, užkasant, pakariant ir pan.

Pamačius ar sužinojus apie tokį įvykį, negalima jo slėpti, reikia stengtis padėti gyvūnui kuris yra nukentėjęs, suteikti jam įmanomą pagalbą ir vežti į artimiausią veterinarijos kliniką. Pasitarus su veterinaru, galima ir būtina užfiksuoti įvykį policijoje, kad skriaudėjas būtų tinkamai nubaustas už netinkamą elgesį su gyvūnais.

Turime tai pakeisti ir jokiu būdu neslėpti tokių įvykių, turime pradėdami nuo savęs keisti aplinką bei tokius žmonių poelgius.