Mano bičiulis, auginantis du sūnus, ir keliolika metų taip ir neradęs kur pritaikyti savo intelektą, rankas Lietuvoje, ryžosi emigruoti į JAV. Regis, jam ten neblogai sekasi. Per kelis mėnesius uždirbo tiek, kiek Lietuvoje su savo gabumais ir auksinėmis rankomis jam "neskilo" ir per kelerius metus. Lietuvoje likusį sūnų (kitas studijuoja užsienyje) nusprendė pradžiuginti telefonu ir prabangiais firminiais bateliais. Paauglys berniukas siuntinukų labai laukė. Bet aną dieną bičiulis veidaknygėje pranešė: "O Lietuvos pašte dirba vagys. Lietuvos pašto vagys apvogė mano vaiką." Vagystės pašte - nieko nauja nuo sovietmečio. Vagysčių "technologijos" puikiausiai įsisavintos, ir praktiškai vagys lieka nei nustatyti, nei nubausti. Mat Lietuvos pašto viršenybė nepasiekiama, nes atstovai ryšiams su visuomene, sėdintys tik Vilniuje, dėl vagysčių nukentėjusiems Kaune, Klaipėdoje ar kokiame Balbieriškyje paprastai atsako maždaug taip: "Kurioje pašto grandyje dingo daiktai, neįmanoma nustatyti." Viskas. Mano bičiulio siuntos atveju labai abejoju, kad telefoną iš siuntinuko pavogė JAV paštininkai. Abejočiau, kad siuntinukus "išmėsinėjo" tarpinėse grandyse, per kurias maišai su siuntiniais ir banderolėmis keliauja užantspauduoti. Bent jau taip turėtų būti pagal tarptautinio pašto siuntų taisykles. Antspaudai laužomi tik siuntoms pasiekus adresų šalis... Kad ir kaip būtų liūdna konstatuoti, vadinasi, šiuo ir kitais vagysčių atvejais - Lietuvoje. Ir kažkodėl per keliasdešimt metų nėra tekę nei girdėti, nei skaityti, kad pašto ilgapirščiai būtų sulaikyti ir nubausti.
Bene taikliausiai bičiulio pranešimą veidaknygėje įvertino ponia Asta: "Tai yra purvas. Gilus, paslėptas po blizgančia išore - dvasinis purvas. Tiesą pasakius, manęs net nenustebino, kad LT pašto darbuotojai nušvilpė telefoną (ne pirmas kartas, kai svetimas dovanas "pasidovanoja"). Mane pribloškė faktas, kad nulaupė mažytėlius metalinius firmos ženkliukus nuo batų kulnų! Tam ir įrankių reikėjo, ir juk išmoningai kažkur panaudoti reikės. Kur? Kam? Kodėl? Smulkmena? Ne. Jei būtų pavogę batus, suprasčiau - patys gal neturi. Visko finalas - tėvelio džiaugsmas, siunčiant sūnui gimnazistui batus prie mokyklinės uniformos, sutryptas. Suniurkytas." O kaip turi jaustis berniukas, laukęs tėvo dovanos Rugsėjo 1-ajai?
Labai abejoju, ar rašant šitas aimanas kas nors pasikeis Lietuvos pašto darbo sistemoje. Tik svajočiau, kad "paštiniai" vagys, išdardėję iš Lietuvos su viltimi savo šeimoms uždirbti bent kiek geresnį gyvenimą, siųsdami dovanėles savo sūnums ar dukroms, patirtų lygiai tą patį, kai kiti, stoję jų vieton, taip pat "išmėsinėtų" siuntinukus, turėjusius būti džiaugsmeliais pasaulio taškuose A ir B
Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą