Paštas. Ne Bukovskio. Lietuvos. Bet ne mažiau apgailėtinas

Bet tik ne Lietuvos pašte. Na, gerai, ten jie aptarnaujami. Bet tik po to, kai paštininkės atlieka visus kitus savo darbus. Atrodytų, kur logika - juk jų pareiga ir yra aptarnauti žmones? Nė velnio! Užsukite, pavyzdžiui, į 16-ąjį pašto skyrių Klaipėdoje, ir įsitikinsite, kad tos vargšės moterys turi daug kitų darbų. Tik su eilėje kantriai kenčiančiais žmonėmis tie darbai neturi nieko bendro.

Tiesa, jei jums apskritai pavyks tą padaryti - užsukti į tą pašto skyrių. Nesvarbu, kad jis vienas skirtas keliolika tūkstančių gyventojų turinčiam mikrorajonui. Veikia jis tik darbo dienomis ir tik darbo valandomis. Tad kaip, sakykime, jums atsiimti siuntinį, jeigu savo darbe privalote būti visą dieną? Klausimas, į kurį logiško atsakymo jums net geriausiai apmokami Lietuvos pašto vadybininkai nepateiks. Galime lažintis.

O jei netyčia jūsų darbdavys bus malonus žmogus arba tiesiog geros nuotaikos tą dieną ir jus pusvalandžiui išleis nuvykti iki Laukininkų gatvės susitvarkyti reikalų, tos misijos jūs vis tiek neįvykdysite. Ir net valandos jums neužteks, ypač jei jūsų darbovietė - kitame miesto gale.

Vis dėlto imkite labiausiai optimistinį scenarijų - jus išleido iš darbo vidury dienos (arba anksčiau prieš baigiant darbą), ir jūs atvykote į "Vyturį". Nesidžiaukite per anksti. Pirma, ką jūs pamatysite, atvėręs 16-ojo pašto skyriaus duris - eilę iki tų pačių durų.

Su logika nesusipykęs žmogus greitai padaro išvadą, kodėl ta eilė tokia ilga ir dar ilgėja, jau už jūsų nugaros. Todėl, kad iš trijų langelių, prie kurių galite būti aptarnaujamas jūs, jūsų likimo broliai ar sesės, veikia tik vienas. Ant antro užrašas "Pietų pertrauka", ant trečio - "Skyrius nedirba".

Įdomu tai, kad už abiejų pastarųjų langelių sėdi po moterį. Turbūt paštininkę. Abi jos kažką dirba. Ką? Sunku pasakyti. Jos kažką kilnoja, rašo, kaukši klavišais, girdisi lyg skenerio pypsėjimai. Joms už nugarų vaikšto dar viena moteris. Irgi turbūt paštininkė. Prieina, kažką paduoda, kažką paima, kažko paklausia savo kolegių.

Matyti, kad moterys užgrūdintos negandų, į eilę nesižvalgo. O ji tuo metu tik ilgėja, joje - jau gal keliolika žmonių, ir juos aptarnauja tas vienintelis langelis. Nes kitame - "Pietų pertrauka", trečias apskritai pasiskelbė nedirbantis.

Bet ką gi veikia tos trys moterys, kurioms jau susirangiusios eilės ilgumas įspūdžio nedaro? Vienintelis logiškas paaiškinimas - tvarko prekes. Ne siuntinius, ne laiškus, ne banderoles. Prekes, kurių pašte - kaip tikrame "supermarkete".

Jūs net neįsivaizduojate, ko galite įsigyti 16-ajame pašto skyriuje (turbūt ir kituose Lietuvos pašto padaliniuose). Čia jums siūlomos kojinės, oro gaivikliai tualetui, rankšluosčiai. Indų plovimo skystis. Skutimosi priemonės, gintariniai karoliai, plastmasiniai indai. Sidabriniai šaukšteliai. Ant galvos tvirtinamas prožektorius. Automobiliui skirtas telefono kroviklis. Keptuvės ir pirštinės traukti karštiems indams iš orkaitės. Peiliai. Patalynė!!!! Ir dažai velykiniams kiaušiniams dažyti. Pašte!

Tik prezervatyvų kažkodėl nėra. O juk stovint eilėje kartais pakyla toks noras... iš visų jėgų sušukti: "Po velnių, kaip visa tai susiję su paštu?! Ar čia dar liko nors menkutis lašelis pagarbos žmogui ir ar kas nors teiksis jį aptarnauti?! Ar kas nors teiksis dirbti tą darbą, dėl kurio šita apgailėtina skylė ir vadinasi paštu?!"

Na, ar bent turi vadintis paštu. Tokiu, prie kurio pavadinimo nebūtų gėda pridėti žodžio "Lietuvos".

P. S. Jei atsistojote į eilę ir išgirdote, kad kažkas prie langelio ima greitąjį vartojimo kreditą (taip taip - juos paštas taip pat dalina!), nusikeikite (galite tyliai, galite garsiai - tai vis vien nieko nepakeis) ir tiesiog eikite lauk. Šiandien siuntinio jūs neišsiųsite. Ir neatsiimsite. Rytoj. Galbūt. Jeigu dar turėsite noro. Ir kantrybės. Daug kantrybės. Labai daug kantrybės.