"Noriu būti lietuvė"

Į redakciją atėjusi Julija Vasiliauskienė išsitraukė savo pasą. Vyšnių spalvos viršeliai labai jau priminė okupacinį dokumentą... Bet ponia Julija bakstelėjo į įrašą jame: "Pilietybė: Lietuvos Respublikos". Štai tas įrašas ją ir gelia.

"Vadinasi, aš esu žmogus be tautybės. Lietuvos Respublikoje gali gyventi ir čečėnas, ir mongolas. O aš noriu būti lietuvė. Nuo mažens buvau auklėjama tautine dvasia. Tėvelis mokė giedoti "Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir mirt", dainavome "Mes be Vilniaus nenurimsim". 1949 metų kovą mūsų šeima buvo pasmerkta išvežti į Sibirą. Tuokart sugebėjome pasislėpti. Tačiau po kelių mėnesių mano tėvą vis tiek sugavo ir išvežė. Dvejus metus kasė Belomoro kanalą, dešimt metų - Kuzbase kirto anglis. Taip džiaugiausi, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Ir še tau - aš pagal pagrindinį asmens dokumentą negaliu būti lietuvė", - "Skaitytojų ekspresui" guodėsi ponia Julija.