Negarbinga kova dėl posto?

Dar besirenkant į susirinkimą buvo dalinami vieno iš kandidatų į pirmininkus (jis taip pats save įvardijo) Rimtauto Aniulio agitaciniai lapeliai su jo siūlomais kandidatais į valdybos narius. Gaila, bet pragyvenus 20 metų nepriklausomoje Lietuvoje, buvo galima išmokti nors truputį demokratijos ir žinoti, kad rinkimų dieną agitacija yra draudžiama.

Salėje jautėsi įtampa, žmonės buvo susiskirstę į dvi dalis - palaikantieji R. Aniulį sėdėjo vienoje pusėje, kiti susirinkimo dalyviai, kandidato Arūno Venckaus rėmėjai, susėdo kitoje pusėje. Šalia jų sukinėjosi, rėkavo ir agitavo (neaišku už ką) vaikinai, kuriuos tiesiai pavadinčiau provokatoriais.

Kaip ir pridera, prasidėjus susirinkimui, pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, buvo pasiūlytas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Ant scenos išdygo R. Aniulis ir, žiaumodamas kramtomąją gumą, pareiškė, kad susirinkimą nori vesti jis. Didžioji dauguma susirinkusiųjų palaikė šį jo norą, nors, mano nuomone, kandidatas į valdybos narius ir pirmininkus neturėjo teisės taip pasielgti, nes tai visiškai nesiderina su demokratinių rinkimų principais.

Išrinkus pirmininkaujančiu R. Aniulį susirinkimo eiga pakrypo jam palankia linkme. Pasinaudodamas tuo, kad sodų bendrijos pirmininkė Laura Kaniauskienė negalėjo dalyvauti susirinkime dėl ligos, R. Aniulis griebė valdžią į savo rankas ir jautėsi lyg ant balto žirgo jojantis per Vaitelių sodus. Gavęs mikrofoną jis susirinkimą pradėjo vesti neatsižvelgdamas į ankstesnio susirinkimo patvirtintą darbotvarkę, taip galimai pažeisdamas Sodininkų bendrijų įstatymo normas.

R. Aniulis pasisiūlė jį rinkti pirmininku, po to pareiškė pristatysiantis naująją valdybą, nors įstatymas numato, kad sodininkų susirinkimas pirmiausia išrenka valdybą, o tik po to iš valdybos narių renkamas pirmininkas. Balsų skaičiavimo komisijos narius pasiūlė irgi pats R. Aniulis.

Reikia pripažinti, kad bendrijos valdyba vis dėlto sugebėjo įtikinti susirinkimą, jog pagal darbotvarkę privalu pirmiausiai išklausyti valdybos ataskaitą už praėjusius metus.

Valdybos rinkimai prasidėjo trečiu klausimu, nenagrinėjant kitų bendrijai aktualių darbotvarkės punktų. Išrinkus naują valdybą (atrodė keista, kad valdybos nariais save siūlė patys), kandidatais į pirmininkus vėl pats save pasisiūlė R. Aniulis ir jau minėtas A. Venckus. Įvykus balsavimui paaiškėjo, kad už A. Venckų balsavo 232 susirinkime dalyvavę bendrijos nariai, o už R. Aniulį - 195, nors iš viso susirinkime dalyvavo tik 288 nariai. Kaip sakoma, "aritmetika nesueina".

Tada prasidėjo linksmoji susirinkimo dalis. A. Venskus persigalvojo būti pirmininku, tarp kandidatų į pirmininkus prasidėjo nesutarimai, reikalavimai perbalsuoti, sodininkai, nusivylę tokia eiga, ėmė skirstytis nesulaukę susirinkimo pabaigos, taip ir nesupratę, kas tapo sodų bendrijos "Vaiteliai" valdybos pirmininku.

Gatvėje pasklido kalbos, kad valdybos pirmininku tapo R. Aniulis. Ar šie sodininkų bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai teisėti, galėtų atsakyti teisininkai. Mano galva, jie yra neįvykę, todėl "Vaiteliams" turėtų toliau vadovauti senoji valdyba.

Nikolajus GORČIAKOVAS,

Lietuvos sodininkų asociacijos valdybos narys, SB "Tolupis" valdybos pirmininkas