Mūsų gimtasis miestas - Klaipėda, o mes jo vaikai

Labai džiaugiamės, kad rugpjūčio 15-ąją 15.00 val. prie burlaivio "M" susitiks mūsų jaunystės atsiminimai ir nušvis veidai – ir Tu esi iš senamiesčio vaikų kartos. Linkėjimus perduoda kolegos iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, kurie taipgi augo bei mokėsi 4-ojoje vidurinėje prie turgavietės ir Daržų gatvės – dr. Kęstutis Juškevičius, projekto "Bibliotekos pažangai" vadovas, vairo asas Adas Rimkus, Lietuvos medicinos bibliotekos informacijos skyriaus vadovė Regina Vaišvilienė ir kiti Jūsų būrio vaikai, jau suaugę, bet visuomet mylintys Klaipėdą, senamiestį, buvusią 4-ąją vidurinę... Kolegos dr. K. Juškevičiaus vyresnėlis brolis Henrikas Juškevičius baigė 1-ąją arba K. Donelaičio, o dabar ir vėl Vytauto Didžiojo gimnaziją ir dabar labai dažnai lankosi gimtajame mieste, kalba televizijoje, kurią kūrė Lietuvoje, Rusijoje ir Europoje... Kiek tokių "išeivių" – sunku ir suskaičiuoti.

Aš gimiau ir užaugau teisininko Jono Jurgio ir Elenos Srūgytės Gocentų šeimoje Klaipėdoje, Smeltės vardu anksčiau žinomame rajone. Tai – keliaujant 1-uoju autobusų maršrutu "Stotis-Žiedas" pro cibiką (CPK, Celiuliozės ir popieriaus kombinatas) ir pasiekiant garsųjį anuometinį ir dabarties riportą (iš rus. rybport, liet. žvejybos uostas)... O čia buvusią Darbininkų kolonijos gatvių santalką projektavo arch. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Jos gatvių pavadinimai pakeisti du kartus – mano gatvės pavadinimas taip kito: S. Daukanto (1936-39 m.), Blumenstrasse (1939-45 m.), Gėlių (1945- m.)... S. Daukanto pavadinimas nukeliavo į S. Dacho gatvę... Taip atsitiko ir su K. Donelaičio gatve, kuri pokaryje "pateko" į K. Donelaičio aikštę, o nuo 1945 m. ji turi Alyvų gatvės vardą... Čia, Nr. 5 pažymėtame name prabėgo ankstyvieji Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo, M. Mažvydo paminklo statymo Lietuvininkų aikštėje komiteto vadovo išeivijoje Viliaus A. Trumpjono. Tai, su laiku, tikėkimės, bus paženklinta ir pagerbtą, nes kraštietis Vilius Trumpjonas, jo ir jo tėvo Viliaus Trumjono, žymaus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, žinomo Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjo gyvenimas bei veikla jau senai nusipelno dėmesio bei pagerbimo.

Smeltės didžiojoje mokykloje, kuri gerai pastebima netoli CPK parko, Storosios liepos ir buvusio duonos kombinato ir kuri išsamiai apibudinta pusbrolio dr. Alberto Juškos monografijoje "Mažosios Lietuvos mokykla" (Klaipėda, 2003), po karo gyveno miesto naujakuriai. Tarp jų buvo ir Liudviko A. Mileškos, žymaus akademinio irklavimo sporto veikėjo ir entuziasto, šeima. Gi tarpukaryje čia mokėsi Mažosios Lietuvos dailininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Ansas Lymantas, "Lietuvos Pajūrio" laikraščio išeivijoje ilgametis redaktorius, dailininkas, korespondentas, knygos "Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies" (Vilnius, 2001) autorius.

Aš mokiausi 4-ojoje (1960-68 m.) ir 15-oje vidurinėje (1968-71 m.) mokyklose, kurios vėliau turėjo Vydūno ir I. Simonaitytės vardus, o galiausiai "susibėgo" į Sulupės gatvės pastatą, t.y. buvusią 15-ąją vidurinę už "Marių universalinės"... Mokė ir auklėjo nuostabios mokytojos, puikūs direktoriai, bet apie Juos kituose rašiniuose. Tai nepaprastos kantrybės ir erudicijos žmonės, mieli kaip motinos ir tėvai, mūsų mokytojai. Malonu išgirsti ir matyti, kad ketvirtoji mokykla tebestovi, nes čia mokėsi ją mylintys merai ir vicemerai Rimantas Taraškevičius, Vytautas Grubliauskas, Audra Kauneckaitė-Daujotienė ir daugybė švietimo, kultūros, mokslo, sporto, visuomenės garbingųjų... Dabar čia meno, žmonių studijos. Ateityje, manykime gali atsistatyti Daržų gatvės istoriniai nameliai – verslas vakarų uostamiesčiuose labai paslankus ir imasi tokių projektų, kuomet gamyba, žvejyba ir kitos funkcijos patraukiamos į naujas teritorijas, o istorinėje miesto dalyje kuriasi kultūros, poilsio ir kitos funkcijos. Taip galime rasti nuo Oslo iki Telavivo ir kitur. Tikrai, kad žvejybos laivyno nelieka, bet jis persikelia į gretimas teritorijas, o pastatai dalinai paliekami, renovuojami, pritaikomi loftams ir viešbučiams, muziejams, restoranams, turizmo reikmėms... Nežinau, kodėl nenorėta išsaugoti Smeltės mažosios mokyklos pastato – net ir kokia raštinė ar jauki kavinutė su mokyklos istorijos tekstais bei fotografijomis galėjo čia pasilikti – pasiteiraukime savo atminties, kuri nenorėtų, kad nuo žemės paviršiaus dingtų tėvų namai, darželis ar pirmoji mokykla...

Brolis Jurgis K. Gocentas taip pat mokėsi 4-oje vidurinėje su būsimaja "Klaipėdos akvarelių" autore, žurnaliste Gražina Juodyte – priminė ir man, kad dar niekas nerašė apie mano minėtą Darbininkų kolonijos gatvių rajoną – visa tai jau esu rašantis savo atsiminimų, laiškų ir apmąstymų knygoje "Konvalijos iš Klaipėdos", o atsiminimų fragmentus kartais skelbiu Lietuvos istorijos laikraštyje "Voruta".

Niekada savęs nevadinau "turginių" mokyklos moksleiviu. Mes ėjome į senamiestį pro turgavietę. Net ir turgaus aikštėje mokiausi pirmojoje ir antrojoje klasėje du metus – 1960-62 metais, o kalbėdavome tik apie ketvirtąją vidurinę, istoriškai garbingoje Daržų gatvėje, žinomoje nuo ankstyvųjų miesto kūrimosi metų – labai norėjau ten patekti, kur vyresnieji broliai Jonas ir Jurgis mokėsi...

Miela prisiminti visus moksleivius. Ir pirmūnus, ir išdykėlius... Mokytojai ir direktoriai daug padirbėjo, meilės beribės davė... Gyvuok gimtasis mieste ir lauk mūsų sugrįžtant – be tavęs nebūtų mūsų buvę.