Mokėdama visus mokesčius lieku kvailės vietoje

Skaitytojos komentaras publikuotas lrytas.lt

Daugybę kartų svarsčiau – rašyti ar ne šia tema. Daugybę kartų nusvirdavo rankos, tekdavo nuryti kartėlio gumulą ir susitaikyti su tokia padėtimi, kokia mūsų šalyje yra šiandien. Mat pagal Vyriausybės ir atsakingų institucijų elgesį sprendžiau, kad net neverta atverti šio pūlinio. Vis dėlto tai, kas šiuo metu vyksta gėlininkystės versle, yra daugiau nei katastrofa. Ir štai kodėl.

Artėja Vėlinės, susikaupimo ir rimties, artimųjų lankymo dienos. Prie kapinių, šalies miestų turgavietėse mirga marga ištisos jūros chrizantemų. Aš irgi jau dešimtį metų auginu šias nuostabias gėles - ir ne šimtais, o tūkstančiais. Kaip pareiginga ir sąžininga pilietė bei verslininkė daigus ir visas priemones perku „su sąskaitomis“, nevagiu intelektinės nuosavybės. Tai reiškia, kad augalų nekarpau ir nedauginu iš vieno po dešimt (nelicencijuotas augalo dauginimas irgi yra tam tikra vagystės rūšis ir pasaulyje yra griežtai baudžiama), pardavinėju irgi tik „su sąskaitomis“.

Negana to, pildau keliolika įvairių apskaitos registrų, deklaracijų, žurnalų žurnalėlių... Negaliu nelegaliai nusipirkti jokios cheminės apsaugos priemonės, nes elgiuosi pilietiškai – atlieku savo prievoles prieš įstatymą...

Ir štai kas nutinka – mano prekė yra pakankamai brangi, nes už viską moku su pridėtinės vertės mokesčiu, pagal mūsų įstatymus. Įsivežusi daigų už daugiau nei 10 tūkstančių eurų suskumbu registruotis PVM mokėtoja, Mokesčių inspekcijos skyriuje į mane žiūri kaip į nusileidusią iš kosmoso, neva „kam čia tau reikia“. Žodžiu, atlieku visas man, pilietei, deleguotas valstybės prievoles ir... pasijuntu absoliutaus kvailio vietoje!

Nes šioje srityje vyrauja absoliuti anarchija: daugybė „augintojų“ tiesiog autobusiukais gabena gėles iš netoli Lietuvos sienų įsikūrusių Lenkijos augintojų be jokių dokumentų. Negana to, patys Lenkijos ūkininkai jau autobusais nenutrūkstamu srautu veža gėles tokiems „augintojams“ (kabutėse rašau dėl to, kad iš tiesų šitie žmonės turbūt nėra užauginę nė vienos gėlės, tačiau šiltnamis namų valdoje stovi, vazonai su gėlėmis stovi – vadinasi, „augina“). Veža be jokių dokumentų, be jokios kontrolės. Juk įstatymai visiems vienodi, ar ne, gerbiamieji atitinkamų institucijų ponai, todėl:

1. Tas, kuris veža iš Lenkijos, privalo registruotis mokesčių mokėtoju Lietuvoje, nes veikia Lietuvos rinkoje.

2. Tas, kuris ne augina, o perka-parduoda, privalo įregistruoti individualią veiklą, nes verčiasi prekyba ir nuo to mokėti mokesčius į Lietuvos biudžetą. O jeigu per metus atveža daugiau nei už 10 tūkst. eurų, dar privalo ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju tapti – reiškia, suskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti.

3. Tie, kurie privalo kontroliuoti, nedaro nieko, kad visiems „įstatymai būtų lygūs“. Jeigu netikite, patys apsilankykite prekyvietėse, kur prekiaujama gėlėmis, ypač prieš didžiąsias šventes – Motinos, Tėvo dienas ar Vėlines: autobusiukai su lenkiškais numeriais zuja netrukdomi – gėlės neįsivaizduojamu srautu ir mastais plūsta į visą Lietuvą. Bet visi gi „augintojai“, o žemės ūkyje yra daugybė lengvatų, kuomet nereikia mokėti jokių mokesčių. O fitosanitarijos tarnybos atstovus per savo auginimo dešimtmetį teko matyti tik gal porą kartų. Taigi visi „augina“, mokesčių nemoka, o gal dar ir pašalpas gauna, o gyvenimas plaukia kaip plaukęs.

Žinoma, man yra skaudu ir pikta (patikėkit, tikrai nepavydu, nors daugelis šitų „augintojų“ bando žaisti „pavydo korta“ – neva mums sekasi, o tu pavydi), nes aš moku mokesčius, lenkiu nugarą, kūrenu savo šiltnamius, perku brangią chemiją, kad apsaugočiau nuo ligų ir kenkėjų, o parduoti tuoj iš viso negalėsiu nieko, nes jaučiuosi taip, lyg Lietuvą būtų uzurpavę, okupavę (įvardinkit kaip kam labiau patinka) lenkų ūkininkai. Pakalbu ir su tikraisiais daržovių augintojais lietuviais – situacija ten identiška – veža kas nori, ką nori ir kiek nori.

Mūsų valstybėje pristeigta begalė verslo priežiūros institucijų, turime muitinės tarnybą, tačiau, garbieji atsakingų institucijų vadovai, man, paprastai savo šalies pilietei, uoliai vykdančiai įstatymus ir prievoles, paaiškinkite, kodėl šitaip žlugdomas toks trapus lietuviškos gėlininkystės verslas? Kodėl šitaip nekontroliuojama padėtis ir leidžiama vengti mokėti mokesčius? Kodėl lenkų augintojai nieko nesibijodami tūkstančiais veža augalus į Lietuvą? Kodėl Lietuvoje per augalus plinta naujos, sunkiai valdomos ligos?

Man taip ir norisi paklausti, ką veikiate jūs, ponai iš muitinės, kurie privalote saugoti ir ginti mūsų šalies vientisumą, tarp jų ir ekonominį? Ką veikiate jūs, ponai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurie privalo taikyti įstatymus visiems lygiai ir vienodai? Ką veikiate jūs, ponai iš Vyriausybės, kurie privalote sukurti veikiančią sistemą ir apginti savos šalies verslininkus?

Žinoma, juk mes tokie mažyčiai, tik gėlių augintojai. Ne cigarečių kontrabandininkai, ne vištienos ar alkoholio nelegalūs pardavinėtojai. Tiesiog jaučiu, kad tai – tik šauksmas tyruose, kurio turbūt ne tik kad neišgirs tie, kurie privalo išgirsti, bet dar ir ausis užsikimš...

Ką gi – išeitis vis dėlto yra – dėl neįmanomai iškreiptos rinkos ir dėl nevienodų konkurencijos sąlygų ir ypač dėl to, kad mes niekam nerūpime, uždaryti, užkalti savus gėlininkystės ūkius ir eiti tos pačios valdžios prašyti pašalpų.

Juk Lietuvoje jau tampa norma, kad geriau gyvena tik tas, kas vagia, o gudrus tas, kas mokesčių nemoka.