Kryžiaus keliai

Vieniša pensininkė Agota kasmet vasaroja kaime, o žiemoja mieste, vieno kambario butuke. Pernai ji taip pat gyveno kaime ir iš anksto džiaugėsi, kad pasitaupys šildymo sezonui bei vaistams.
Tačiau grįžusi rado sąskaitą už atliekų tvarkymą, nors už tai Agota jau buvo sumokėjusi kaime. Kai bandė išsiaiškinti su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC), ją nuramino: tereikią atnešti kelionės bilietus, asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir mokesčių knygelę, iš kurios matytųsi, jog per vasarą ji nei elektros, nei vandens nenaudojo.

Su visais reikalingais įrodymais ji nuskubėjo į KRATC, parašė prašymą ir laukė atsakymo. Bet sulaukė rašto... iš savivaldybės. Jame buvo parašyta, kad jokios nuolaidos jai nepriklausančios. Agota lengvatų ir neprašė. Ji tik norėjo, kad būtų atšauktas mokestis už nesuteiktas paslaugas. Ir neketino pasiduoti. Tuomet jos pareikalavo pažymų iš AB "Klaipėdos vanduo" ir VST. Vandentiekininkai pažymą išrašyti atsisakė, nes esą ne jie rūpinasi namo skaitikliais, o namo bendrija. Pastarosios pirmininkas irgi pareiškė pažymos nerašysiantis, nes netikrino, ar tame bute gyveno kas, ar ne. VST pažymą išrašė, bet už visus metus, kiek ji elektros sunaudojo...

Taigi Agota niekaip negali įrodyti, kad ji pusę metų negyveno ir atliekų "negamino". Jai dabar telieka svajoti - gal kada nors ji pati kelsis liftu, pati "gamins" atliekas, pati degins elektros lemputes koridoriuose, o ne jos buto kvadratai...

Milda