Kam degsime Vėlinių žvakeles?

Kam degsime Vėlinių žvakeles?

Pasaulyje nedaug tautų, kuriose vyrautų toks kapinių kultas kaip Lietuvoje, Lenkijoje. Antra vertus, ne vienas pasaulio išminčius yra pabrėžęs, kad apie tautą gali spręsti pagal jų požiūrį į mirusiuosius. Jeigu vadovautumėmės šiuo kriterijumi, su mumis viskas gerai. Gal net per daug. Juk mirusius mes pradedame mylėti tikrai labiau negu gyvuosius.

Bėgant metams artimųjų, draugų, kolegų, iškeliavusių anapus, vis gausėja. O jėgų aplankyti visus brangių ir mylėtų žmonių kapus vis mąžta. Taigi, tenka "daryti atranką" - kuriuos trūks plyš būtina aplankyti. Bet ar per mirusiųjų pagerbimo dienas mes dantis sukandę kaip išprotėję turime lėkti "atlikti pareigos"? Juk atnešti gėlių, žvakelę uždegti mes galime bet kada. Tik kažkodėl to neretai nepadarome. Susigriebiame geriausiu atveju tik prieš lapkritį.

Man atrodo, kad ne vieną kartą per metus aplankę brangių žmonių kapus neturėtume jausti kaltės nespėdami to padaryti per mirusiųjų pagerbimo dienas. Aš - prieš perdėtą kapinių kultą. Tačiau Visų Šventųjų ir Vėlinių papročiai visgi man yra prasmingi. Ir gražūs plevenančių žvakių liepsnelių liežuvėliais, kai iš kapinių grįžta šviesa tų žmonių, kurie turėjo įtakos mūsų gyvenimams ir likimams.