Kaip neregiui praregėti?

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Iš karto ir atsakysiu - tereikia nueiti į komisiją, ir neregys vėl praregi... O kokiu būdu - mūsų laikraščio skaitytojo papasakota istorija: "Man pripažinta regėjimo sutrikimo pirmoji invalidumo grupė. Kai kreipiausi dėl globos skyrimo (man jau reikia ne tik palydovo gatvėje, bet ir sumuštinį sutepti), išaiškėjo, kad esu normaliai matantis žmogus. Vadinasi, galiu ir automobilį vairuoti, ir į parduotuvę drožti apsipirkti, ir laikraščius skaityti. Žodžiu, su manim viskas OK", - ironizavo ponas, kurį per kelias minutes komisija iš nebereginčio "padarė" puikiausiai matantį.

Alaus butelio kaina

Ponas Augustinas nusistebėjo, kaip brangiai gali kainuoti alaus butelis: "Prekybos centre sučiupo žmogelį, ketinusį pavogti alaus butelį. Tuoj pat prisistatė policija, sulėkė laikraščių, radijo ir televizijų žurnalistai. Jau vien kokios benzino sąnaudos. Žinoma, negerai vogti, bet dėl keturių litų, beje, neprarastų, ar verta tiek žmonių su mašinom ir benzinais ant kojų sukelti?
Antra vertus, kiek prekybos centrai pačiais įvairiausiais būdais - perklijuodami produktų galiojimo laiko etiketes, suviliodami neva nuolaidų akcijomis, kai žmonės iš gobšumo prisiima tų "akcijinių" produktų atsargai, o kasoje galų gale išaiškėja, kad moka įprastinę kainą, apvagia mus. Ir jokių policijų anei žurnalistų", - kaltinimus sviedė Augustinas. Iš tiesų, su jo išvardintais vagysčių (nebijokim daiktus vadinti tikraisiais vardais) iš mūsų atvejais esame visi susidūrę. Gal iš tiesų ir mums reikėtų pradėti policininkus ir visus kitus ant kojų kelti?
Dar Augustinas nubrėžė paralelę tarp tų keturių litų už alaus butelį ir milijonų: "Tą ketinusį apsivogti žmogelį, užtąsė negyvai dar visokių baudų ir bausmių pridėjo. O kai mūsų valstybėje nežinoma linkme dingsta milijonai, pradedamos sudarinėti komisijos, ant tų komisijų dar komisijos, ir galų gale - šnipštas. Anei pinigų, anei baudų, anei kaltininkų", - toliau nuostolius lygino mūsų laikraščio skaitytojas. Ir su jo pastebėjimais sunku nesutikti...

Asmens kodas

Ponią Viliją didžiai nustebino faktas, kad parduotuvėje, pasiūliusioje jai nuolaidų kortelę, buvo pareikalauta... asmens kodo. "Mums kala į galvas, kad savo asmens kodą laikytume didžiausioje paslaptyje, o paskutiniu metu, kur beeičiau, kokius reikalus betvarkyčiau: "Asmens kodas? Asmens kodas?" Rytais jau su baime praeinu pro kiemsargį - ar tik nepareikalaus asmens kodo, kad vaikštau savo gyvenamojo namo kieme", - stebėjosi Vilija. Ji padarė ir išvadas: "Kai asmens kodas tampa prieinamas netgi bet kurios kontoros valytojai, ar tenka stebėtis gausėjančiomis aferomis, kai naudojamasi nieko apie asmens kodo "nutekėjimo" šaltinius neįtariančius žmones, staiga sužinančius, kad jie kažkam skolingi, kad privalo mokėti kreditus už kažkieno "pirktas" prekes ir panašiai", - pasvarstymus asmens kodo tematika užbaigė Vilija.

GRAŽINA [email protected]