Kaip aš atšvenčiau Konstitucijos dieną

Šaltas spalio lietus negadino mano pakilios ir skaidrios nuotaikos. Atvirkščiai, - būtent šią - Lietuvos Konstitucijos dieną – galiu atlikti konstitucinę pareigą balsuodama Lietuvos Seimo rinkimuose. Susiplanavau darbus, kad galėčiau per pietų metą užbėgti į savivaldybę. Kitų rinkėjų nebuvo, tad greitai buvo atlikti formalumai ir, vis dar gerai nusiteikusi, išskubėjau tęsti darbus tėvynės labui. Vertinu šiuos nedidelius įrodymus, jog balsavau ir gautąjį lapelį, jau parėjusi namo, dėjau šalia balsavimo šaknelės, gautosios per pirmąjį turą. Tada ir atkreipiau dėmesį, jog ant spalio 25-ąją gautosios šaknelės nėra nei blizgančio lipduko, nei ranka užrašyto numerio, nei komisijos nario parašo. Sutrikusi paskambinau politikoje dalyvaujantiems asmenims, kurie patvirtino, jog tai yra pažeidimas. Tada ir suvokiau, jog mano balsas gali būti suklastotas. Būdama tikra, jog privalau išsiaiškinti ir užkirsti kelią galimam balsų klastojimui nuskubėjau į savivaldybę.

Turiu iškarto pasakyti, jog nuo mano kaltinimo, kad tai yra rinkimų procedūrų grubus pažeidimas, VRK stebėtojai ir kai kurie komisijos nariai gynėsi kaip tikri bolševikai – iki paskutinio šovinio ar granatos. Komisijos narės atsakymas į mano klausimą, kaipgi čia nutiko, kad nepriklijuotas lipdukas, pribloškė mane – VRK vyriausias stebėtojas, neva, suderinęs su pačiu Vaigausku, kad tuos lipdukus dalins, karpys per pusę ir klijuos ant skirtingų rinkėjų vokų. Mane ištiko šokas – tai ką, atplėš mano voką, patikrins, už kokį kandidatą balsavau, įdės „reikalingą“, paskui vėl užklijuos sutaupytą lipduką?

Kuo toliau, tuo gražiau. Maniau, jog turiu pilietiškai elgtis iki pat galo. Nors į mano prašymą duoti popieriaus lapą vėlgi buvo sureaguota audringomis replikomis „rašyk skundus ant savo popieriaus“ ir pan., vis tiek elgiausi ramiai ir išdidžiai sėdau koridoriuje rašyti pranešimo apie pažeidimą. Nors pati nežinojau, kas gi tą skundą iš manęs paims. Gal ta mano ramybė įsiutino vyriausiąjį atstovą? Kad ims lakstyti pirmyn atgal. Neturėdama įgūdžių nedaug tespėjau parašyti, juolab, kad mano dėmesį vis tik blaškė riksmas – „varyk lauk iš čia! Tu čia man skundų nerašinėsi! Aš tau policiją iškviesiu.”

Ir ką jūs manot? Tikrai iškvietė policiją, padiktavo komisijos narei kažkokį tekstą ir įteikė policininkams. Pareigūnai mane išsivežė! Aš vis dar negalėjau patikėti, kad mane, taikią rinkėją, pakiliai nusiteikusią, areštavo!

Ar šįryt nubudusi turiu patikėti, kad mes esame laisvos šalies piliečiai, turintys konstitucijos garantuojamas teises ir garbingas pareigas laisvai balsuoti ar – tikrai, viso labo, - runkeliai? Ar ima veikti koordinuotos priemonės atbaidyti nuo dalyvavimo rinkimuose?

Turėčiau pasirašyti – Pagarbiai, rinkėja

Pasirašau – Su liūdesiu, runkelė

P.S. Bent jau šiuo metu esu tvirtai nusprendusi – daugiau niekada nebalsuosiu!