Juda, skamba ir mirga. Kas?

Klaipėdoje gimė šauni iniciatyva, suvienodinti gyventojus aptarnaujančio viešojo transporto išvaizdą. Puiki iniciatyva gimusi savivaldybės koridoriuose ėmė klaidžioti dar net neištrūkusi iš valdininkų ir komisijų kabinetų. O pasimesta paprasčiausiai dėl vieningos spalvos ar spalvų derinio, kuris puoš visus miesto autobusus. Spalvoms taikomi kriterijai gražu, negražu, praktiška ir reprezentatyvu atrodo tapo kietu riešutėliu skatinančiu politikų ir transportininkų nesusikalbėjimą, o iš šalies žiūrint ir nusikalbėjimą.

Skaldo, kai tikslas vienyti

Politika nebūtų politika, šiam klausimui spręsti, kaip dabar populiaru, pasitelkiama įvaizdžio komisija. Priedu konsultuotasi su šiek tiek dėl tikrųjų Klaipėdos vėliavos spalvų nesutariančiais istorikais. Nuspręsta pasirinkti miesto vėliavos bei herbo, geltonos ir raudonos spalvų derinį. Šiomis spalvomis išskirtinai dažyti senuosius autobusus, o naujiesiems, ekologiškiems autobusams naudoti oranžinę, žalią ir pilką spalvas, kurios buvo pasiskolintos iš Vokietijos miesto Hanoverio, dar 2011 metais perkant pirmuosius autobusus. Vieninteliu skirtingas autobusų dažymo schemas vienijančiu akcentu tampa miesto herbas dėl kurio vietos ant autobuso tvirtai neapsispręsta.

Per šimtą autobusų mieste naudojantys transportininkai pritaria iš Vokietijos skolintam, ekologiškajam autobusų dažymo variantui, tačiau užginčija unikaliu turėjusį tapti geltonai raudoną. Įvaizdžio komisija gauna priekaištų už nepraktiškumą ir trumparegiškumą. Savivaldybės kontroliuojamo autobusų parko vadovė priekaištauja, kad raudona spalva yra nepraktiška, tepli bei greitai blunka. Nuogąstaujama, kad komisija nepasivargino įvertinti kitų miestų praktikos ir madų šioje srityje. Pasirodo panašios spalvos naudojamos Šiauliuose, Kaune ir Telšiuose. Kas ko gero paneigia pirmą argumentą dėl spalvos nepraktiškumo, jei ši spalva tokia populiari šalyje. Tam, kad argumentai būtų stipresni eksperimento tvarka specialiai nudažomas vienas iš autobusų. Bendra transportininkų nuomone, savivaldybė pernelyg skuba ir nepakankamai diskutuoja. Neatsižvelgiama nei į terminus, nei į kaštus šiai idėjai įgyvendinti.

Neramus kompromisas

Atrodo įsiklausiusi savivaldybė sumažina tempą ir nusprendžia imtis plano B - kompromiso. Nutarta diskusijoms skirti daugiau laiko bei galutinę sprendimų teisę perleisti naujajam savivaldybės administracijos direktoriui. Dizainerių paprašyta sukurti bent kelis naujus variantus, kad būtų galima rinktis. Kaip alternatyva lyg ir svarstoma artimesnė jūriniam miesto identitetui mėlyna spalva. Ši spalva anot dizainerių yra antra-trečia miesto spalva.

Sakysit viskas krypsta gerąja linkme? Tikiuosi... Juk ne gėlių darželio tvorą dažom. Tiesiog neramu, kai miesto vicemerams svarbiau dažyti nei, kokia spalva tai daryti. Neramu kai dizaineriams miesto pagrindinis ženklas, jo dydis ir vieta ant autobuso nebeturi esmės. Kai kalbame, jog kuriame vieną, vieningą variantą, bet mažiausiai gaunasi du ir dar labai skirtingi. Kai paprasčiausiai pamirštama paklausti klaipėdiečių nuomonės prieš faktą, o ne po jo.

Visuomenėje, o ir internete pasirodžiusių straipsnių komentaruose diskutuojama apie geltonos ir raudonos vėliavos atspalvių, o ne ryškių spalvų autobusus. Apie Lietuvoje jau puikiai atpažįstamų Klaipėdos tarpmiestinių autobusų su žuvėdromis stiliaus pritaikymą. Apie galimybę ant autobusų naudoti miesto prekės ženklą (šypsenėlę) ir ženklo spalvas. Klaipėdiečiai nuomonę turi ir jie nori matyti visus galimai svarstomus variantus.

Bendras politikų, transportininkų ir miestelėnų sprendimas iš tiesų būtų šaunus sprendimas viešojo transporto naudojimo populiarinimui.