Jokūbavas tragiškiausiais 1939-1945 m.

Jokūbavas man gerai žinomas. Žinomi tolimų metų įvykiai, takai, takeliai. Žinomi žmonės ir jų likimai, neretai tragiški. Čia keletą metų mokiausi pradžios mokykloje, kurioje 1942 m. baigiau 6-ąjį skyrių. Čia dirbo taurių širdžių patriotai mokytojai Elena ir Petras Bartkevičiai, Janina Pačekaitė, Janina Valiukaitė, mokytojai Petrauskai.

1937 m. ar 1938 m. buvo pastatyta Jokūbavo pradžios mokykla. Atvykus dirbti mokytojams Bartkevičiams prasidėjo aktyvus kultūrinis-visuomeninis Jokūbavo gyvenimas. Mokykloje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, įvairių datų minėjimai. Mokytojai Bartkevičiai buvo ta ašis, apie kurią ir sukosi visa veikla.

Pirmoji okupacija

Iki 1939 m. žmonės Jokūbave sugyveno taikiai, buvo draugiški kaimynai. Patekus į bėdą vieni kitiems padėdavo. Jokūbave nuo seno gyveno šešios žydų tautybės šeimos. Niekam net minties nebuvo, kad galimi konfliktai nacionaliniu pagrindu. Hitlerinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Jokūbave pasirodė pabėgėliai, kurie čia ilgiau neužsibuvo.

Spauda vėluodavo, radijo aparatų niekas neturėjo, tik mokytojas P. Bartkevičius. Žinia, kad Lietuva okupuota, 1940 m. buvo didelė staigmena ir šokas. Į Jokūbavą atvyko ir prezidento Aleksandro Stulginskio dvare įsikūrė sovietų 105-ojo pasienio pulko užkarda. Pasienio ruože buvo uždraustas laisvas judėjimas. Netrukus prasidėjo žmonių areštai ir kitos represijos, gyventojai nelegaliai bėgo į Vokietiją. Pasienio ruože Palanga-Švėkšna, valsčių centruose buvo dislokuota sovietų 10-oji šaulių divizija ir kiti techniniai daliniai.

Lietuvos patriotai, atsargos karininkai, šauliai ir kiti šviesuoliai nenuleido rankų. Susikūrė slapta pagrindinė ginkluota organizacija LAF, kurios tikslas buvo atkurti nepriklausomą Lietuvą. Apie tai byloja tardymo protokolai knygoje "Hitlerininkų penktoji kolona Lietuvoje".

1940 m. ankstų rudenį pasienio ruože sparčiais tempais buvo statomi inžineriniai kariniai įtvirtinimai, užtvaros tankams, spygliuotų vielų užtvaros, kulkosvaidžių ir pabūklų bunkeriai ir t. t. Jų buvo gausu Jokūbave ir apylinkėje. Iš pasienio ruožo prievarta buvo iškelti gyventojai. Plito šnekos, buvo akivaizdu, kad netrukus prasidės Vokietijos ir sovietų karas. Tai kėlė gyventojų nerimą. 1941 m. suaktyvėjo žmonių areštai, trėmimai į Sibirą.

KGB ir NKVD verbavo įvairaus plauko informatorius, agentus. Ir darė tai gana sumaniai, keldama tarp gyventojų sumaištį, nepasitikėjimą. Taip buvo ir Jokūbave. Klastomis ir provokacijomis pasižymėjęs aukšto rango KGB veikėjas V. Voldžiūnas pokario metais savo memuarų knygoje "Aukštaitijos kalvose" ir kitur pasigirdamas rašė: "Kretingos čekistai atidžiai sekė buvusį Kretingos policijos viršininką Joną Ramanauską ir Jokūbavo pradžios mokyklos vedėją - mokytoją Petrą Bartkevičių ir neapsiriko. Abu buvo suimti ir pasirodė esą pogrindžio vadovai. Ir dar kokie..." Tačiau V. Voldžiūnas nieko nerašė apie užverbuotus agentus, informatorius ir jų talkininkus.

Visgi tai detaliai savo prisiminimuose aprašė Osvaldas Žadvydas, kalėjęs Kauno kalėjime kartu su mokytoju P. Bartkevičiumi. Jiems 1941 06 23 pavyko ištrūkti į laisvę. O. Žadvydas rašė: "Iš rastų Kretingoje KGB būstinėje dokumentų aišku, kad KGB užverbavo ir infiltravo į LAF Gargždų miesto gyventoją Riauką - "Regatą". Jam žinias apie LAF padėjo rinkti dar du agentai (pavardžių nėra). Riauką LAF organizacijai rekomendavo Stasys Dakinevičius. Riaukos asmenybė man kėlė įtarimų, abejonių, bet S. Dakinevičius užtikrino, jog patikimas asmuo. Riauka išdavė ne tik S. Dakinevičių, bet ir kitus LAF narius."

KGB agentas ar informatorius buvo ir Jokūbave. Tai patvirtina agento "Kirilov" 1941 04 18 pranešimas. Darytina išvada, kad tai buvo moteris, kuri Jokūbave laikinai gyveno ir dirbo. Nesant tikslių įrodymų ir dokumentų, paminėti jos pavardę susilaikau. Yra duomenų, jog ji 1941 06 22 pistoletu nušovė savo 2-3 metų dukrelę ir pati nusišovė Kretingoje.

Vokietmetis ir antroji okupacija

1941 06 22 prasidėjus Vokietijos ir sovietų karui, Jokūbavas galėjo tapti ugnies židiniu, nes karinius inžinerinius įtvirtinimus buvo užėmę sovietų 10-osios šaulių divizijos daliniai. Jokūbave buvo dislokuota ir pasienio užkarda. Viskas galėjo būti nušluota nuo žemės paviršiaus su didelėmis žmonių aukomis.

Tačiau, kaip rašo Rygos universiteto profesorius, istorijos mokslų daktaras V. I. Savčenko, aplenkdama, apeidama sovietų 10-osios šaulių divizijos atsparos židinius-punktus, ruože Palanga-Švėkšna, Liepojos kryptimi puolė vokiečių generolo leitenanto V. Gercogo 291-oji pėstininkų divizija, pavaldi šiaurės 18-ajai armijai. Vengdami apsupimo grėsmės sovietų 10-osios šaulių divizijos daliniai iš Jokūbavo ir apylinkių skubiai ir padrikai traukėsi. Todėl neįvyko ir kautynių.

Niūru buvo Jokūbave ir apylinkėse Vokietijos okupacijos metais. Žmonių areštų, tragedijų - apstu.

Prasidėjus 2-ajai sovietinei okupacijai 1944 10 10 KGB ir NKVD vykdė areštus, provokacijas. Terorizavo ir represavo mokytojo P. Bartkevičiaus šeimą.

Įdomus yra Vlado Matulaičio 1947 01 25 tardymo protokolas. V. Matulaitis buvo ūkininkas, gyveno šalia Jokūbavo. Jis ir prezidentas A. Stulginskis buvo vedę seseris. V. Matulaitis 1941-1944 10 10 valdė be šeimininko likusį A. Stulginskio dvarą. 1944 m. spalį traukėsi į Vakarus su šeima, bet nesėkmingai, ir grįžo. Buvo ištremtas į Sibirą. Šiandien sunku pasakyti, kaip KGB tardė V. Matulaitį - ar buvo naudojamas smurtas, grasinimai. Gal jis norėjo įrodyti ir savo lojalumą, kad išvengtų tremties, todėl pasakodamas KGB tardytojui, iškraipė faktus.

Mokytoja Elena Bartkevičienė su partizanų būriu ir žmonių areštais neturėjo nieko bendro, tačiau KGB V. Matulaičio ir kitų parodymus panaudojo kaip kaltinamąją medžiagą tremiant jos šeimą į Sibirą. KGB terorizavo ir jos sūnų Gediminą. Tai patvirtino agento "Pajūris" 1948 03 30 pranešimas ir Kretingos gimnazijos komsorgo Alberto Bakščio pareiškimas bei KGB kapitono Svetlovo 1948 05 03 nutarimas dėl E. Bartkevičienės ištrėmimo.

Tokie yra trumpi Jokūbavo kaimo istoriniai fragmentai, kurie neaprašyti pasidengė užmaršties dulkėmis.