Gražinos skiltis

2010-07-08 00:01

Tel.49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Akmens amžius

Poniai Irenai, netekusiai darbo, kaip ir daugeliui mokesčių "reformos" nuskriaustųjų, dabar tenka minti Darbo biržos slenksčius. "Buvau pašiurpusi: žmonių - minios, eilės - didžiausios. Darbo biržos patalpose išbuvau beveik visą darbo dieną - šešias valandas. Rezultato - jokio. Ir po kelių dienų - vėl į "darbą" - Darbo biržą. Iš anksto panikuoju: patalpose langai uždaryti, kondicionierių nėra, atsisėsti ir laukti sąlygų nėra. Kažkoks siaubas. Manau, kad Darbo birža yra labai atsilikusi. Ir atsilikusi tiek, tarsi tebegyventume akmens amžiuje. Juk dabar daug kas ryšį palaikyti galėtume internetu. Visi esame telefonizuoti. Įsivaizduoju, kad Darbo biržos tarnautojai labai palengvintų darbą sau, o mums - kančias, informuodami darbo ieškančiuosius telefonu ar elektroniniu laišku. Prašom ateiti, turim jums ką pasiūlyti, arba - neikit ir eilėse nesigrūskit, neturim jums ko pranešti", - Darbo biržos darbo stilių bandė formuoti darbo netekusi Irena.

Paslaugų kainos

Ponia Aldona už 18 litų nusipirko įsispiriamas basutes. Bet jai patogesnės būtų basutės su dirželiais. Tai ji nudundėjo pas kelis batsiuvius, prašydama pritvirtinti dirželius. Kai šie pareiškė, kad prisiūti du dirželius atsieis 30 Lt, moteris pašiurpo: "Basutės - aštuoniolika litų, du piršto storio dirželius pritvirtinti - trisdešimt litų? Ar kas bekontroliuoja paslaugų kainas? Ar kas besidomi, kas, ką ir už kiek lupa?" - klausė moteris.

O štai ponia Vaiva, sunkmečio prispausta, seniai nebesilankė kavinėje, kurioje anksčiau pusryčiams užsisakydavo kelių grūdų košės. Už ją paklodavo dešimt litų. Aną dieną, asmeninės šventės proga, ponia Vaiva nusprendė vis dėlto pusryčiauti ne namuose, o toje kavinėje. Kaip ji nustebo, kai meniu pamatė, kad dabar toji košė tekainuoja 5 Lt. "Taip nebūna, kad, nustatant produktų kainas, verslininkai neturėtų pelno. Be abejo, jiems lieka ir nuo tų penkių litų. Tai kaip jie turėjo sąžinės taip plėšikauti, už košę anksčiau lupdami net dešimt litų?" - žadą praradusi kalbėjo Vaiva.

Perspėjimas

Ponios Gracijos klasės draugas, dabar gyvenantis kitame mieste, yra ištiktas insulto ir sunkiai kalba. "Aną dieną man paskambinęs žmogus leido kažkokius garsus, ir aš pamaniau, kad skambina klasiokas. "Ar tai tu, Algeli?" - paklausiau. Žmogui kitame laido gale to pakako. Jis pradėjo "eiti" sunkiai sergančio žmogaus pareigas. Ir aš galėjau pagalvoti, kad jam tikrai reikalinga materialinė parama. Tačiau kai kurios frazės mane įtikino, kad skambina aferistai. Pažadėjau "finansinę paramą", ir paskambinau policijai. Norėčiau perspėti nepakliūti į aferistų spąstus",- rūpinosi Gracija.