Gražinos skiltis

Susirūpinimas

Taikos pr. 52-ojo namo gyventojai labai susirūpinę: "Jau kelios savaitės mūsų namo pirmajame aukšte griaunamos sienos, sunkvežimiais išvežamos statybinės šiukšlės. Esame įsibauginę, kad verčiamos ir atraminės, kapitalinės sienos. Ir namas gali sugriūti",- kalbėjo keli šio namo gyventojai. "Mums rūpi, ar įsirenginėjantys parduotuvę turi leidimus tas sienas griauti? Ir ar galima visiškai nesiskaityti su namo gyventojais? Klausėme kaimynų, ar jie davė leidimą vykdyti tokią rekonstrukciją? Kiek žinome, reikalingi gyventojų parašai, patvirtinantys sutikimą. Nė vienas klaustasis neprisipažino kokį nors dokumentą pasirašęs. Nesuprantame, kaip taip galima nesiskaityti su žmonėmis",- apmaudavo gyventojai. Jie įsitikinę, kad įsirengiantys parduotuvę galėjo elgtis visai kitaip. Paaiškinti, gal net ir kokį raštelį skelbimų lentoje pakabinti. "Juk velniškas triukšmas, namas dreba. Tai juk galėtų pakabinti raštelį su atsiprašymu už nepatogumus. Pranešti, kiek laiko tai tęsis",- svarstė jie. 

Iš tiesų, kiek kartais nedaug tereikėtų padaryti, kad nekiltų žmonių nepasitenkinimas, pagrįsti ar ne įtarinėjimai. To lyg ir reikalautų elementarus mandagumas. O gal jis kaip kokie padėvėti kailiniai visai nebemadingas?

Nebemadinga su kaimynais sveikintis, iš mados išėjo ir paprotys kaimyną dėl kokios patirtos netekties užjausti. Ką ten užjausti... Juk mes net nebežinome, kas toje pačioje laiptinėje mirė ar gimė.

Nebeužsukam pas kaimynus nė duonos ar druskos pasiskolinti. Išėjo iš mados ir pavykusiu pyragu su kaimynais pasidalinti ir, esant reikalui, kaimynų vaikus padaboti. Et...

Kažkada buvo madingas posakis, kad geri kaimynai ir už gimines vertesni. O dabar pasakojimai apie gerus kaimynus mums jau pradeda atrodyti iš fantastinių romanų srities.