Reikėjo berniukams beribio dangaus
Visuotinio, o gal ne visai visuotinio džiūgavimo dėl lietuviškų palydovų paleidimo orbiton panoramoje nustebino "Vakarų ekspreso" skaitytojos ponios Irenos labai materialus klausimas: "O kiek Lietuva turėjo ar turės sumokėti NASA už pas mus sukonstruotų palydovų paleidimą?" Apie finansinę "kosminės valstybės" pusę tikrai nesusimąsčiau. Atvirai prisipažinsiu - buhalteriškai dėlioti skaičiukų net ir nekyla noras. Ir tam turiu mane pačią tenkinančių argumentų.
Gal prieš keturiasdešimt metų, kai, studijuodama Vilniaus universitete, lįsdavau į Mokslų akademijos rūsį, kur rinkdavosi "Zodiako" klubo nariai ir prijaučiantieji, pamenu, kaip nuvilnydavo šnabždesiai: "O, fizikai lazerininkai atėjo..." Tuomet "lazeris" irgi skambėjo kosmiškai. Ir kiek tie fizikai spindinčiomis akimis bandydavo išaiškinti, ką ir kaip laboratorijose kuria, nelabai suprasdavome. O tuo labiau neįsivaizduodavome tų lazerininkų atliekamų darbų praktinės naudos. Reikėjo 4-5 dešimtmečių įdirbio, kad Lietuva pasauliui apsireikštų kaip "lazerinė valstybė". O pagrindus tam dėjo tie fizikai lazerininkai spindinčiomis akimis.
"Kosminės valstybės" jaunųjų palydovų konstruktorių iš Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų akys lygiai taip pat spindi kaip kadaise tų fizikų. Ir jos nė kiek neapsiblausia, kai yra klausiami apie praktinę tų palydovų naudą Lietuvai. Kol kas vienintelis argumentas, kurį nuolat kartoja jaunieji konstruktoriai, kad tai paskatins jaunimą rinktis tiksliuosius mokslus, garbės žodis, nėra labai įtaigus. Galbūt. Kažkaip nesusiklosto vaizdas, kad mažytė Lietuva, iš biudžeto skirianti menkutes lėšas mokslo įstaigoms, galėtų "įsipaišyti" į Kanaveralo iškyšulio ar Baikonuro išvystytas kosmines pramones. Bet mūsų platumose iš inercijos juk daug kas laikosi "ant entuziazmo". Ir gali taip nutikti, kad iš tiesų po kelių, o gal ir keliolikos dešimtmečių įdirbio Lietuva iš tiesų galės didžiuotis savo indėliu kosmoso tyrimuose.
Taigi, gal visai neverta skaičiuoti, kiek sumokėjo ar turės sumokėti Lietuva NASA. Gal būt atvirkščiai, toji NASA pati finansuoja mažutės valstybės jaunųjų mokslininkų programas kosminių tyrimų indėliams? Šiaip ar taip, man asmeniškai tų lietuviškų palydovų konstruktoriai prilygsta Gagarinui, skridusiam į nežinomybę. Ir įrašiusiam kosmonautikos istorijoje neištrinamą "pirmojo" šlovę. Tegul lietuvių įdirbis pasaulinėje kosmonautikos istorijoje tebus mikroskopinis, bet jis jau yra. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų šalyje, nepaisant visko, randasi berniukai, kuriems reikia beribio dangaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą