Lupikavimas
Ponia Rita skilčiai atsiuntė tokio turinio laišką: "Esu pakraupusi nuo mūsų valdžios mieste. Pasibaigė turistinis sezonas, senamiestis tuščias, vien barai ir girdyklos, bet mašinų statymas apmokestintas centre net savaitgaliais. Praėjusį savaitgalį Kruizinių laivų terminale išsiruošėme aplankyti NATO laivus. Sužinojome, kad automobilio stovėjimo valanda "raudonojoje" zonoje net 3 litai. Tarytum tas Šiaurės ragas, Kruizinių laivų terminalas dustų nuo turistų antplūdžio!!! Orai vėsoki, klaipėdietiškai vėjuoti. Atkeliauti su vaikais, draugais į senamiestį iš miegamųjų rajonų su automobiliu ne vienai valandai poilsio dienomis patogu. Tik ar moralu mūsų išrinktiems į miesto valdžią taikyti tokius drastiškus mokesčius rudenį ir savaitgaliais? Net Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai rudenį Jūrų muziejuje rengiami nemokamai... Muziejus laukia miestiečių, dirba lanksčiai, o liberalioji valdžia... "smogia per kepenis". Ir mokesčių už automobilių statymą dėka senamiestis merdi ir merdės. Tai konstatuoja daug klaipėdiečių, ne aš viena."
Besikartojančios aimanos
Kiekvieną rudenį ir kiekvieną pavasarį laikraščio skaitytojai atakuoja redakciją, skatindami įjungti arba išjungti šildymą.
"Auginu du vaikus, kurių žaidimų "poligonas" - grindys. Kiek ir kuo berengčiau, rankytės vis tiek sušąla. Ir šį rudenį jau du kartus mažyliai sirgo peršalimo ligomis. Kodėl nejungia šildymo?" - pyko klaipėdietė Simona.
Piktinosi ir senjoras Vytautas: "Žinoma, šildymas brangiai kainuoja. Ir aš suprantu daugelio pageidavimus, kad šildymas būtų jungiamas kuo vėliau. Tačiau šiemet, kaip ir pernai rudenį, būtent dėl šilumos stygiaus bute susirgau. Na, ir ką - pirkau vaistus nuo kosulio, gerklės skausmo, visokius ten pipirinius ir garstyčių pleistrus. Kai pabandžiau išlaidas vaistams suskaičiuoti, sumelė susikrovė beveik kaip už šildymą. Tai geriau jau už jį mokėti, nei karščiuoti, purslotis ir dar pas gydytojus lakstyti."
Tad ir vėl prisiminiau Daniją, kur viešėjau pas kolegę. Kai rugpjūčio viduryje jos namuose tarstelėjau, kad vėsoka, ši tuoj pribėgo prie radiatorių, pasuko rankenėles ir po kelių minučių patalpas jau užliejo maloni šiluma. Pamačiusi, kad nustebau, kolegė paaiškino: "Šildymą įjungti ar išjungti galiu kada panorėjusi." Išsiaiškinti, kokios šildymo sistemos naudojamos Danijoje, pristigo laiko. Bet įsivaizduoju, kad tas sistemas ar šildymo principus visai įmanoma taikyti ir pas mus. Tai kodėl, gyvendami XXI amžiuje, turime laukti kažkokių nurodymų, kada šilumą jungti, kada išjungti, kai galėtume, kaip toji danė, rankenėles sukinėti kad ir liepos viduryje, jei trūksta šilumos...
Rašyti komentarą