Gavėnios pamąstymai apie žmogaus gyvenimo keliones

Visas krikščioniškas pasaulis dabar gyvena Kristaus kančios ir prisikėlimo laukimu. Todėl Rietavo TAU senjorai labai apsidžiaugė sužinoję, kad turės malonumą šiuo susikaupimo laiku pabendrauti su artimu Rietavui žmogumi, mielu, paprastu, mokančiu bendrauti su auditorija, iškalbingu.

Kunigas sakė, kad žmonės - tik keleiviai žemėje. Vieni stato dideles arkas, kiti tiesia tik mažus lieptus. Bet visi jie - kūrėjai. Kaip mozaiką žmogus dėlioja savo, šeimos, artimųjų gyvenimus. Kunigas akcentavo mintį, kad žmogaus gyvenimas - tai lyg penki kamuoliukai: darbas, šeima, sveikata, tikėjimas, principai (credo). Ir tik vienas iš penkių - darbas yra guminis. Jis nei dūžta, nei skyla. Visi kiti - krištoliniai. Jeigu neatsargiai su jais elgsies, kaipmat suduš į mažiausius krištolo krislelius, kurių jau nesurinksi, nesuklijuosi. Todėl reikia labai juos saugoti.

Kunigas skaitė ištraukas iš nežinomo autoriaus laiško, rasto Baltimorės bažnyčioje 1692 m. Jame mokoma, kaip žmonėms teisingai gyventi žemėje - žengti per gyvenimą ramiai tarp triukšmo ir begalinio skubėjimo. Bet kokį darbą atlikti iš širdies, nes kiekvienas darbas - vertybė. Moko būti savimi. Siūlo nebūti cinišku mylint. Vyresniems žmonėms pataria be skausmo priimti metų naštą ir džiaugtis dar likusiais metais. Taip pat žmogui privalu laikytis sveikos disciplinos.

Pagrindinė laiško mintis - žmonės, kaip ir medžiai, žvaigždės, žolė, turi teisę būti čia, Žemėje. Tik žmonės dar privalo ir saugoti, globoti Žemę, Visatą, nes Dievas taip paliepė. Globa, savanoriavimas, pagalba senam, neturtingam, sergančiam ar nelaimingam turi būti atliekama iš širdies.

Kunigas linkėjo visad būti taikoje su Dievu, visad išlikti nuoširdžiais, atvirais prieš jį.

Su didžiausia nostalgija jis prisiminė metus, praleistus Rietave. Dėkojo savo auklėtojai Zitai Butaitei, kitiems dėstytojams už suteiktas žinias, pagalbą apsisprendžiant žengti kunigystės keliu.

Gimė ir užaugo Rimvydas Tytuvėnuose. Ten baigė 9 klases. Vėliau mokėsi Rietavo technikume agronomo specialybės. Baigęs Telšių kunigų seminariją, ten tarnavo Dievui. Vėliau teko kunigauti Rietave kartu su klebonu kun. Č. Degučiu. Šie metai, praleisti Rietave, pasak svečio, labai daug ko išmokė, leido sutvirtėti, suvyriškėti ir visiškai subręsti kunigystei.

Vėlesni metai, praleisti Jurbarko rajono Smalininkų, Viešvilės, bei Šilutės rajono Vilkyškių parapijose, išmokė atrasti kelius, takelius į jaunimo širdis. Keturi kunigavimo metai, praleisti Amerikoje, padėjo išlaisvėti, tapti demokratišku. Dabar R. Adomavičius klebonauja Nidoje. Jis čia jaučiasi labai laimingas, nes jį supa graži Neringos gamta, širdį šildo ten gyvenančių žmonių gerumas, jūros ošimas palydi kiekvieną jo žingsnį ir padeda susikaupti maldai. Vasaromis jam malonu matyti besimeldžiančius bažnyčioje žmones iš visos Lietuvos, įdomu su jais susipažinti bendrauti.

"Visa Lietuva pas mane suvažiuoja melstis", - sakė kunigas, prieš kelerius metus išrinktas Nidos Metų žmogumi.

Išeidami iš šio dvasingo pasibuvimo senjorai kalbėjo, jog būtų puiku, kad tokia būtų kiekvienos savaitės pradžia. Jei kiekvieną pirmadienį pavyktų gauti tokią gerumo, tikėjimo, dvasingumo, jausmingumo ir nuoširdumo pamoką, visa savaitė būtų kaip ištisa šventė - visus mylėtume, globotume, būtume laimingi patys ir kitiems padėtume tapti tokiais.

Ačiū Jums, kunige Rimvydai, už mūsų širdžių sušildymą. Jūs - tikras pavasario pranašas.