Epizodas iš Vilniaus akrobatinio skraidymo šventės

lakūnas Jurgis KAIRYS. Todėl pateikiame dar nesenas akimirkas iš sostinėje vykusios aviacijos šventės.

Šeštadienio rytą, numetusi automobilį dėl spūsties kelių sankirtoje, skubėjau pėsčiomis į Vilniaus aviacijos šventę drauge su visa virtine panašių žmonių. Bendru žingsniu bridome Liepkalnio gatvės pakelės žolynais, kad suspėtume pamatyti bent Jurgį Kairį iš artimos perspektyvos. Aplenkdama kai kurias šeimas su kūdikiais vežimėliuose ir mažais vaikais, vedinais už rankučių, jaučiau jų sutrikimą dėl tokio nepatogumo. Tačiau organizatorių tą valandėlę niekas viešai nekeiksnojo. Matyt, tikslo siekis buvo daug svarbesnis nei nepatogumai. Vora slenkančios minios veiduose įžvelgiau pernai Luvre pasakytą dukros mintį apie visų, būtent į muziejų einančiųjų, bendrą tikslą – pamatyti Moną Lizą. Ir visai nesvarbu, kad pakeliui daug puikių autorių šedevrų, tačiau pagrindinis visų tikslas pasitikrinti, ar tikrai Leonardo da Vinčio, beje taip pat aviacijos genijaus, nutapytoji Mona Liza, kiekvieną lankytoją seka žvilgsniu, nesvarbu iš katros pusės į ją žiūrėsi...

Neatsitiktinė ta mintis iš Paryžiaus. Tuo pat metu „Le Bourget“ oro uoste vyko taip pat jubiliejinė pasaulinės reikšmės 50-oji aviacijos paroda šventė, sukvietusi tikrus aviacijos grandus. Jos pradžių pradžia registruota ne kaip aviacijos, o kaip Paryžiaus autosalono sekcijos renginys, kuris 1908 metais dėl technikos inovacijų ir dalyvių skaičiaus buvo pervadintas į aviacijos renginį. Vilniaus gi šventėje iki pat jos pabaigos paskutinių sekundžių nebuvo aišku, ar organizatorių grietinėlė įsileis į lėktuvų kilimo ir tūpimo taką lenktyninį automobilį „Mitsubishi Evo“, varomą virš 500 arklio jėgų variklio galios, kad tas prisigretintų prie gražiausio akrobatinio lėktuvo „Extra 300L“ ir parungtyniautų su juo kaip greičio trasoje. Lenktyninis numeris buvo entuziastingai priimtas ir patvirtintas dėliojant programos medžiagą. Tačiau iki šventės likus vos dienai dėl neaiškių priežasčių atitinkami šulai šį numerį taikėsi išbraukti. Ta pati grėsmė iškilo ir pačiame renginyje: galbūt todėl iš šventės komentatoriaus buvo tiesiog atimtas mikrofonas, kad teko skubotai atsisveikinti su žiūrovais net nepasibaigus visai programai. Automobilio ir lėktuvo pilotai, kurių vardai nebuvo paviešinti, sėdo prie vairų nervindamiesi. Teko čia pat susivaldyti, kad abu dueto nariai tinkamai nutvertų, kas vairą, kas vairalazdę, ir sutramdytų visus besiveržiančius „arklius“ vien dėl reginio, skirto patiems kantriausiems ir ištikimiausiems žiūrovams.

Tvermingieji entuziastai perkaito saulėje, bet džiaugėsi puikia švente. Tiesa, jie pasigedo „Lituanikos“ replikos, kurios, pasirodo, nesuspėta techniškai parengti. Šiandien galime tik bandyti spėlioti, o kokios gi techninės būklės buvo tikrasis lėktuvas „Bellanca“ 1933 m. balandžio 22 d., kai Steponas Darius ir Stasys Girėnas tik rengėsi liepos mėnesio 15 dienos didžiajam skrydžiui? Gal ją taip pat tvarkė pats Stasys Girėnas ir atliko reikiamus techninės priežiūros darbus?

Žiūrovų spėlionės lydėjo ir prancūzų naikintuvo žybtelėjimą. Vienas lakūnas akrobatas net pyktelėjo, kai šis kovinis orlaivis paprasčiausiai tik pralėkė pro šalį: „Ką, negi tos „lietlempės“ pilotas negalėjo bent į vertikalę išeiti?!“ Pateisinu be juokų tuos priekaištus, žinodama, kokiame renesansiniame laikotarpyje šiuo metu gyvena prancūzų akrobatinio skraidymo meistrai tiek karinės, tiek civilinės aviacijos srityse. Per pastaruosius metus jie gerokai atsiplėšė nuo rusų pilotažininkų, kurie ilgą laiką buvo pasaulio akrobatikos favoritai. Jau nekalbant apie tą laiko tarpsnį, kuriame rusų komandos buvo garsinamos Lietuvos meistrų vardais: S. Artiškevičiaus, L. Jonio,

V. Lapėno, R. Pakso, O. Motiejūnaitės ir, žinoma, J. Kairio.

Būtent Jurgio Kairio visi laukėme grįžtančio „Lufthansos“ lėktuvu „Airbus“ iš Turkijos. Miela, kai viskas vyksta vienoje vietoje, vienoje erdvėje, viename aerodrome ir viename skrydžių lauke. Kai čia sutelpa visi kylantys ir grįžtantys užsakomieji bei reisiniai lėktuvai ir eilinis keleivis gali tikėtai ar netikėtai užtikti didžiulę aviacijos šventę paprasčiausiai grįžęs namo. Tupiančio lainerio pašonėje Jurgis Kairys taip pat negalėjo nepamatyti daugybės mažų lėktuvėlių ir žmonių skruzdėlyno, kuris, žinojo – laukė jo. Kaip vienintelio draugo... Nelengva juk įtikti susispietusiai Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pasekėjų miniai, kuri kritiškai vertina paprastesnio akrobato gestą ore ir pageidauja, kad šis būtų „nuleistas“ kuo žemiau. Kad sukamoje kilpoje ar suktukinėje statinėje būtų galima įžvelgti perkrovos ištemptą lakūno veidą ir jį net nufotografuoti. Mes, ne tik akrobatai, bet ir neskraidantieji lietuviai, esame išlepinti Jurgio Kairio skrydžių. Pasaulis jį vertina kur kas audringiau ir pasitinka su didžiausiomis ovacijomis. Mes laukiame, stebime ir po skrydžio plojame gerokai santūriau. Taip, kad akrobatikos genijui tenka pasvarstyti, į katrą fanų minios pusę derėtų mesti nusivilktus prakaituotus marškinėlius, kad šie atsidurtų nekreivose rankose.

Šiaip jau akrobatų kasdienybėje žodis „kreivas“ turi teigiamą prasmę. Jeigu jie vienas kito teiraujasi, kiek valandų šį sezoną priskraidęs, ir išgirsta kurį nors pasigiriant dviženkliu skaičiumi, čia pat reikalaujama patikslinimo, ar tarp tų skrydžių nebūta tiesių. Kreivas, reiškia tikrą, gerą ir grynai tik akrobatinį skrydį.

Jurgis Kairys skrido taip kreivai, kad atsekti kiekvieną figūrą nežinant meistro programos nebuvo paprasta. Galima tik nusakyti atitinkamų sukimų dalis. Bandau prisiminti, o galbūt atspėti, kad pirmoji figūra galėjo būti pusė apverstos aštuoniukės.

Lėktuvų akrobatikos figūra: pusė apverstos aštuoniukės su statine

Smalsiam skaitytojui knietėtų sužinoti, kaip ši figūra atrodė visos programos piešinyje, kurį Jurgis, kaip ir kiekvienas oro akrobatas, buvo prisitvirtinęs ant prietaisų panelės. Tą figūrą specialiai čia ir nupiešiau. Jos pradžią ženklina taškas ir pabaigą – status brūkšnelis. Tiesios linijos reiškia ir tiesų skrydį, kurio perkrova yra teigiama. Brūkšninės linijos ženklina apverstą skrydį, kuriame pilotą veikia neigiamos perkrovos. T.y. jis pasikabina ant diržų ir neigiamų jėgų yra plėšiamas iš kabinos. Šioje padėtyje visad gelbsti kruopščiai

suveržti diržai. Išlenktomis rodyklėmis paprastai ženklinamos statinės, kurios atliekamos sukantis sparnais apie išilginę lėktuvo ašį. Akrobatikos meistras savo programose ypač negaili suktukinių statinių, kurių dūmų piešinys efektingai veikia žiūrovo akį ir jautrią sielą.

Tai tik viena aprašyta akimirka iš keliasdešimties kitų, daug sudėtingesnių ir painesnių, kurių nepavyktų čia ir nupasakoti. Dera pridurti, kad Jurgis Kairys ne iš geros valios sėdo į „baltąjį tigrą“ – dėl išorinio „kailiuko“ vadinamąjį Su 26M lėktuvą, kuriuo prieš tai buvo skridęs Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubo lakūnas Eltonas Meleckis. Jurgio asmeninis lėktuvas sugedo ir liko Turkijoje, todėl į Lietuvą pilotui teko grįžti be Su-26. Išlipęs drauge su kitais keleiviais iš reisinio lėktuvo, oro asas sėdo tiesiai į akrobatinį, jo „neapjodinęs“. Ką tai reiškia? Nė vienas Lietuvos akrobatinio skraidymo lakūnas neišdrįstų demonstruoti šou programos panašiame renginyje prieš tai neišbandęs lėktuvo.