Don't shit where you eat

Sveiki, mano vardas Vaida.

Gimiau ir augau Klaipėdoj, myliu šį miestą visa širdimi. Nors jau keleri metai gyvenu užsienyje, visada beatodairiškai laukiu, kada grįšiu – bent trumpam.

Šios vasaros atostogos manęs eilinį kartą nenuvylė – Klaipėda pasitiko švytinti, pilna energijos, džiaugsmo ir tos tik uostamiesčiui būdingos ramios atmosferos. Žinoma, reikia pripažinti jog ekonominė krizė paslaugų ir lengvatų nedaro, ir to pasekmės akivaizdžios.

Tačiau nuotaikos tai itin negadino – esame suaugę žmonės ir suprantame, jog išsilaižyti žaizdas miestui prireiks laiko. Deja, vieno kyšančio juodulio negalėjau nepastebėti – Smiltynės paplūdimio viešųjų tualetų. Pamačius (užuodus, apsilankius) juose kyla vaizdas didelio, rudo šūdo, tekštelėto ant Lietuvos auksinės karūnos. Jei vietiniai gyventojai apsipratę su tokiomis prastomis paslaugomis, tai užsienio svečiai - tikrai ne.

Buvo graudu ir gėda žiūrėti į būrį paauglių iš Skandinavijos, nedrąsiai besižvalgančių vidun – ir apsisukančių atgalios. Jie, tikėkimės, nusprendė pakentėti iki kelto. Vietiniai savo šlapimo pūslių tikrai nekankina – kopos ir Baltijos jūra visiems atstoja lauko tualetą. Geresnės progos panaudoti anglišką posakį ‘"Don’t shit where you eat" ("Nesituštink ten, kur valgai -VE.lt) nerasčiau.

Deja, vietinės Klaipėdos, Juodkrantės ir Neringos savivaldybės klaipėdiečiams nepalieka kitos išeities.

Vaida B.