Biografijų konkursas "Mano gyvenimas ir Klaipėda"

Žmonių biografijose atsispindi asmeninė, "žmogiškoji" istorijos patirtis, kurios neatspindi kiti istorijos šaltiniai, todėl klaipėdiečių gyvenimo istorijos yra labai svarbus miesto praeities liudijimas.

Lietuvos istorijos institutas kviečia įvairių tautybių klaipėdiečius,
gyvenusius Klaipėdoje ne trumpiau kaip 25 metus, dalyvauti autobiografijų konkurse "Mano gyvenimas ir Klaipėda". Prašome Jūsų pasidalinti savo prisiminimais apie gyvenimą šiame mieste: kokia Klaipėda buvo anksčiau ir kaip ji keitėsi, kaip Jūsų gyvenimas susijęs su jos praeities ir dabarties įvykiais, istoriniu palikimu, vietomis, žmonėmis, kasdieniniu gyvenimu. Papasakokite apie savo vaikystę, jaunystę ir dabartinį savo gyvenimą, Jums svarbius žmones, savo tėvus, šeimą, draugus, kaimynus, Jums svarbias vietas bei įvykius.

Gyvenimo istorijos bus naudojamos tik mokslinio tyrimo tikslais, anonimiškai. Jūsų vardas ir kitų asmenų vardai be Jūsų sutikimo niekur nebus minimi (jei norite, vardus galite pakeisti). Tinka tiek spausdintos, tiek ranka rašytos biografijos. Galima rašyti lietuvių arba rusų kalba. Apimtis turėtų būti ne mažesnė kaip 15-20 p. Nepamirškite parašyti kontaktinio adreso, gimimo datos ir vietos - juos galite rašyti ant atskiro lapo.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti piniginėmis premijomis.

Biografijas prašome siųsti arba atnešti iki š. m. lapkričio 15 d. adresu Sociologijos katedra (biografijų konkursui), Klaipėdos universitetas, Minijos g. 153, 93185 Klaipėda.

Taip pat biografijas galite siųsti elektroniniu paštu: [email protected]  

Telefonai pasiteirauti: +370 673 04793, +370 681 53475.

Apie autobiografijas ir jų tyrimus

Autobiografijos arba gyvenimo istorijos, greta memuarų, žodžiu pasakojamų atsiminimų, dienoraščių ir laiškų, yra vienas demokratiškiausių žanrų - jas gali rašyti kiekvienas žmogus. Žmonių gyvenimo istorijos yra labai svarbus ir daugelyje šalių populiarus tiek lokalios, tiek šalies žodinės istorijos bei istorinės atminties šaltinis.

Autobiografiniai pasakojimai padeda užfiksuoti ir suvokti istorinius įvykius ne abstrakčiai, o per jų patirtį, paliekamus pėdsakus žmonių gyvenimuose ir taip padeda pamatyti naujas, netikėtas žinomų įvykių spalvas ir aspektus. Autobiografijas tiria istorikai, sociologai, antropologai. Šis žanras domina ir visuomenę - įvairiose šalyse išleistos biografijų antologijos susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo, net komercinės sėkmės.

Autobiografijų rašymas ypač išpopuliarėjo XX amžiuje, kai spartūs visuomenių pokyčiai, istoriniai lūžiai, trauminės patirtys skatina žmones įprasminti savo patirtį. Posovietiniu laikotarpiu buvusio socialistinio bloko šalyse prasidėjo ir tebesitęsia memuarų, o šalyse, kur populiarūs biografijų konkursai, ir biografiniai tyrimai, - ir autobiografijų "bumas".

Daugelyje šalių yra sukaupti biografijų archyvai, išleista nemažai biografijų antologijų, veikia biografijų rinkėjų ir tyrėjų draugijos. Ypač daug šioje srityje nuveikta Estijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje. Pavyzdžiui, Estijoje veikia Estijos gyvenimo istorijų asociacija, kurios tikslas - padėti rinkti, tirti ir publikuoti Estijos žmonių gyvenimo istorijas; Suomijos pavyzdžiu čia buvo organizuoti keli biografijų konkursai, siekiant atspindėti svarbių šalies istorijos laikotarpių ar žmonių grupių (represuotųjų, moterų ir pan.) patirtį ir kiekviename surinkta maždaug po 10-20 tūkst. puslapių autobiografijų. Išleisti 5 biografijų rinkiniai: "Estų gyvenimo istorijos", "Šimtas šimtmečio gyvenimų" ir pan. 2009 metais išleistas pirmasis estų biografijų rinkinys anglų kalba.

Istorijos tyrimuose autobiografijos yra svarbus šaltinis ypač tiriant netolimų laikotarpių įvykius - tarpukario, keturiasdešimtųjų okupacijos, karo, sovietmečio ar nepriklausomybės atgavimo - juose užfiksuoti prisiminimai padeda paaiškinti tų įvykių kontekstus, patikslinti faktus, dokumentų atsiradimo aplinkybes, taip pat svarbūs tiriant socialinę, kasdienybės, mentalitetų istoriją ir kt.; sociologai, tirdami autobiografijas, tiria įvairius visuomenės gyvenimo reiškinius (socialinį mobilumą, socializaciją ir kt.), antropologai autobiografijas analizuoja tirdami kasdienybės kultūrą ir kt.

Lietuvoje pirmąjį ir kol kas vienintelį biografijų konkursą "Mano gyvenimo istorija" 1995 metais organizavo VU Sociologijos katedros sociologės L. Žilinskienė, S. Kraniauskienė, R. Ališauskienė; siekta tirti ir identifikuoti kartų kaitą, tirti identiteto ir socializacijos ypatumus sovietmečiu ir kitais laikotarpiais. Surinkta apie 120 autobiografijų, kuriomis remiantis, parašyta disertacija, nemažai straipsnių, jos iki šiol naudojamos rašant magistrų darbus.

Žodžiu papasakotas autobiografijas kaip žodinės istorijos tyrimo metodą yra naudojusi istorikė Dalia Marcinkevičienė, tirdama sovietmečio moterų kasdienybę. Ši mokslininkė yra sudariusi ir išleidusi vienintelę Lietuvoje moterų autobiografijų rinkinį "Prijaukintos kasdienybės". VU Lyčių studijų centre taip pat yra vienintelis Lietuvoje elektronine forma saugomų 50 moterų autobiografijų archyvas. Interviu metodu užrašytas romų autobiografijas jų istorinės atminties ir tyrimuose yra naudojusi antropologė Aušra Simoniūkštytė; sociologinę sovietmečio kolektyvinės atminties problematiką šiuo metodu yra tyrę sociologai.

Nors Lietuvoje yra parašyta ir išleista nemažai prisiminimų, jie atspindi ne visų žmonių grupių patirtį: daugiausia memuarų yra parašę patyrusieji represijas žmonės, kultūros veikėjai, buvę sovietiniai nomenklatūrininkai. Biografijų konkursai kaip gyvenimo istorijų rinkimo metodas leidžia užfiksuoti konkrečią, įvairią pačių įvairiausių, "paprastų" žmonių patirtį, kurioje atsispindi ir gali būti tiriami labai įvairūs šalies ir vietos istorijos įvykių aspektai. Nors dar tebėra žmonių, prisimenančių tarpukario, okupacijos pradžios, karo, pokario laikus, šie svarbūs mūsų istorijos laikotarpiai vis labiau tolsta laike ir juos prisimenančių žmonių lieka vis mažiau. Todėl svarbu, kad ypač vyresni žmonės rašytų savo prisiminimus - šalies istorijai svarbi kiekvieno žmogaus patirtis.

Klaipėdoje skelbiamame biografijų konkurse irgi norėtume surinkti tiek senųjų klaipėdiškių, tiek atvykusių vėliau, bet gyvenusių čia ne trumpiau kaip 25 metus, klaipėdiečių prisiminimus - visų žmonių gyvenimai yra svarbus miesto istorijos liudijimas.

Klaipėdoje, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, gyvena įvairių tautybių, tikėjimų, profesijų, amžiaus ir išsilavinimo žmonės, gyvenę Klaipėdoje įvairiais laikais, turintys skirtingą gyvenimo mieste patirtį ir skirtingus prisiminimus apie jį, įvairiai matantys jo dabartį ir ateitį. Šiame Lietuvos istorijos instituto organizuojamame Klaipėdos istorinės atminties tyrime mus ypač domintų įvairių tautybių žmonių gyvenimo Klaipėdoje patirtis ir jos vertinimai, požiūriai į miesto praeitį, savijauta mieste. Bet autobiografija visų pirma yra kiekvieno žmogaus pasakojimas apie savo gyvenimą taip, kaip jį prisimena, kas jame atrodo svarbu autobiografijos autoriui. Todėl kviečiame įvairių tautybių klaipėdiečius - rašykite savo gyvenimo istorijas biografijų konkursui.

Irena ŠUTINIENĖ,
Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja