Baltų vienybė Klaipėdai svetima

Kai krepšinio komentatoriai iš užsienio kaip išprotėję smaginasi įspūdingu lietuvių pasirodymų, jie sako „The Baltic giants“. Baltų pavadinimas jau seniai naudojamas kaip prekinis ženklas. Žinia, istoriškai baltais buvo vadinami kuršiai ir žiemgaliai, sėliai ir prūsai, latgaliai ir jotvingiai, lietuviai, latviai, žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai...

Bet apsistokime ties kuršiais. Tai Baltijos pakrantėje įsikūrusi vakarų baltų gentis, anksčiausiai iš kitų, gyvenusių Lietuvos teritorijoje, minima rašytiniuose šaltiniuose.

O dabar atsigrėžkime į Klaipėdą: tai buvusios kuršių žemės, turime net atkasinėjamą seną, tūkstantį metų iki mūsų eros menančią kuršių gyvenvietę Žardės ir Bandužių apylinkėse, piliakalnį.

Tad man, kaip savo protėvių istoriją gerbiančiam ir ja besidominčiam žmogui, kyla natūralus klausimas: kodėl Baltų vienybės diena neminima Klaipėdoje? Ir ką tuomet veikia savivaldybės Kultūros skyrius? Gal ši data yra neverta dėmesio? Mintimis pasibeldžiau į lyg ir tokius renginius turėjusio organizuoti Klaipėdos etnokultūros centro duris. Pamaniau, kad trūksta informacijos, nes neįtikima, kad Klaipėdoje, mieste, kuris pastatytas ant ar visai šalia kadaise ankstyvuosiuose viduramžiuose klestėjusio kuršių miesto, nėra nė vieno Baltų vienybės dienai skirto renginio.

Ką gi, rugsėjo 20 d. vyko Etnokultūros centro projekto „ETNOREIDAS“ tradicinių šokių vakaras - „Vožinis“. Jo svečiai – vilniečiai, tradicinių šokių muzikantai, pasivadinę „ByTikZyz“ vardu.

Štai taip... "Bitikzyz" tie niurgzliai miestiečiai, kaip aš, kuriems svarbu ir gražu yra minėti tokias dienas, kaip Baltų vienybės diena. Didžiuotis, kad mūsų istorija – ypatingai sena ir turtinga, nors ir uoliai retušuota sovietų ir krikščionių savu laiku.

O kultūros renginių dirigentams Klaipėdoje, įstaigų vadovams, kurie iš biudžeto gauna lėšas kultūrinių renginių organizavimui, tiesiog pasiūlysiu išgirsti tą „zyzimą“ ir pagalvoti, kad Baltų vienybės diena, Ugnies, Saulės mūšio diena yra išties verta dėmesio. Pasitelkus fantaziją galima organizuoti miestiečiams ir svečiams patrauklų renginį, reginį. Nes dabar pastebiu kažkokį vakuumą: bent jau man atsibodo tie tradiciniai riterių turnyrai Piliavietėje, vos tik bandoma nukelti mus į praeitį prisimenant kokią senovinę sukaktį. Banalu. Nebepatrauklu.

Jei tingite naršyti internete, gerbiami uostamiesčio kultūros renginių moderatoriai, kuratoriai, administratoriai, funkcionieriai, asignavimų valdytojai, vadybininkai, subsidijų skirstytojai ir šiaip funkcionieriai, paskaitykite, kas apie mūsų protėvius baltus, kuršių gentį rašoma bobučių sienų kalendoriuose.

Taigi pietų kuršiai gyveno Lietuvos pajūryje. Kartu su prūsais jie valdė gintaro prekybą su Romos imperija. Kuršiai buvo drąsūs jūrininkai ir vikingų konkurentai Baltijos jūroje. XIII a. pradžioje patys puolami kalavijuočių, vis dar sugebėdavo nusiaubti švedų ir danų valdas. Pasigrobdavo vergų, avių, bažnyčių varpų, kuriuos perlydydavo į ginklus ir papuošalus. Jie pažino gintaringą Baltijos pajūrį, laivų statymo meną, žvejų gyvenimo būdą, sukūrė jūrų mitologiją ir įvairiausių vietovardžių: Kuršiai, Kuršeliai, Kuršėnai…

Mūsų, baltų ainių, yra labai mažai. Todėl ateityje linkiu Klaipėdai neatsilikti nuo Vilniaus, kurį neretai dėl butaforinių „VEKS‘inių“ projektų pašiepiame ir nuolat su juo konkuruojame, kaimynų latvių, ir švęsti Baltų vienybės dieną. Švęskime taip, kaip niekas kitas: jūriškai, su gintaru ir ugnimi. Fantazijai nereikia nei subsidijų, nei asignavimų, nei biudžetinės eilutės. O norinčiųjų pajusti senąją baltų dvasią ir taip svarbią šiais laikais vienybę tikrai atsiras. Nes antraip bus tokių, zyziančių, kaip aš, ir kitais metais...

Pagarbiai, klaipėdietis D.N.